TOP10: MUST-HAVE ŽAIDIMAI

MUST HAVE TOP10 – geriausi stalo žaidimai tavo šeimynai.

Tiksliau tai 10 stalo žaidimų kategorijų, kuriai priskyriau po vieną, mano nuomone, labiausiai tinkantį žaidimą (tiks ir kiti žaidimai, jeigu juos žaisti tau ir tavo kompanionams tikrai patinka). Tai kategorijos, kurios papildo viena kitą ir todėl finale susidaro toks TOP10-tukas, kuris garantuoja, kad turėsi ką įdomiai ir smagiai pažaisti su bet kokio amžiaus bet kuom bet kokiu laiku ir bet kokioje vietoje. Bet svarbiausia, namuose turėsi visą tavo šeimyną prie stalo subursiančią kolekciją… kurioje nėra nė vieno žaidimo, kurio NENORĖTUM matyti ant savo svetainės stalviršio.

Tam-ta-ram!!! Pradedam…

TOP10 MUST-HAVE

1. Paprastas strateginis malonumas

Čia vargu ar gali tikti kas nors geriau negu Ticket to Ride: EUROPE, ar ne? Šis žaidimas mažybiškai vadinamas “traukinukais” ir davė pradą šio blogo atsiradimui, įskiepijo meilę stalo žaidimams visam mano šeimos ir giminės genotipui ir netgi tūkstantąjį kartą jį žaidžiant nė sekundei neaplanko jausmas, kad “vsio – atsibodo!”. Paprastos taisyklės ir greitai perprantama žaidimo idėja, galimybė susodinti net ir 5 žaidėjus, galimybė kaskart strateguoti skirtingus žingsnius pergalės link bei puikus sėkmės/strategijos balansas. Smagus ir paprastas žaidimas, kuris dar vis drąsiai pirmauja bet kokiame mano stalo žaidimų Top’e (sorry, kad iki šiol dar nėra apžvalgėlės – tiesiog tokį žaidimą po tiek daug partijų apžvelgti yra labai didelė atsakomybė, ir aš jos sėkmingai kratausi).

2. Abstraktus ploto užėmimas ir kaladėlės

Kaip taisyklė čia būdinga iki negalėjimo paprasta mechanika, kurią vienodai gerai perpranta ir visiškas naujokas, ir žaidimo veteranas. Toks žaidimas puikiai tinka laiko užmušimui, arba laiko tarpui, kuomet “taukai aplink bambą bėgioja”  po sočių pietų. Pykšt-pokšt, ir nepilnas pusvalandis sužaistas. Azartas gimsta antroje žaidimo pusėje, kuomet iš esmės tik pradedi kovoti su varžovais, bet dėl paprastų taisyklių ir paprastos mechanikos “imi-ir-dedi” čia veiksmai sukasi ratais labai sparčiai, todėl nespėji žiovauti ar “grybauti”. Žodžiu, abstraktus ir greitas apšilimo arba per didelio susikaupimo prieš miegą nereikalaujantis žaidimas. Pas mane šią nominaciją įkūnija GENIAL (vokiška Ingenious versija).

3. Resursai ir gėrybės

Stalo žaidimų pasaulyje karaliaujantys elementai privalo būti kiekvienuose namuose. Lietuviškas namų ūkis gali atiduoti savo pagarbą vienam iš pirmųjų mainstream’inių stalo žaidimų mūsų šalyje – Katano salos naujakuriams. Kas nėra žaidęs šio kultinio žaidimo?! Strategija čia lemia labai daug, nors ir yra ridenamas sėkmę atstovaujantis kauliukas. Avytės, rugiai, mediena, anglys – kaupi resursus, kurių reikia tobulėjimui ir taškų pelnymui. Galų gale, “Katanas” savo pasirodymo metu (1995 m.) būtent ir pradėjo visiškai naują stalo žaidimų erą, kur nuolatos kintanti žaidimo lenta (čia ji sudaryta iš kaskart kita eilės tvarka išdėstomų šešiakampių) ir resursų valdymas sudaro populiariausią stalo žaidimų tarpe mechaniką. “Katanas” dar išmokė žaidėjus derybų bei apgaulės, nes čia deramasi nemažiau kaip Egipto ar Turkijos kurortuose… Nemėgsti derėtis – tuomet rinkis šiai kategorijai irgi pritempiamą stalo žaidimą, kuris išvis ilgą laiką buvo NUMERIS 1 PASAULYJE – taip, kalbame apie nesenstantį legendinį Puerto Rico. Turiu prisipažinti, kad tai vienas geriausių visų laikų žaidimų, kokius tik yra tekę žaisti, o ir bėgantys metai jam ne kliūtis – naujų žaidimų konkurencija būna stipri tik jųjų pasirodymo metu… vėliau, per laiką, Puerto Rico vėl iškyla į viršų. Tai žaidimas, kuriame labai daug taisyklių, tačiau kartu ir mažai; žaidimas, kuriame labai daug sudedamųjų dalių, tačiau kartu ir mažai… sunku net papasakoti, kodėl šis žaidimas toks tobulas – galbūt dėl to, kad niekada nebūna taip pat kaip anksčiau?

4. Pasaulio kūrimas

Daug mažų detalių, iš kurių visi ima ir daro vieną didelę “puzzlę”. Vargu ar gali būti geresnis pasiūlymas už Carcassonne, kuriam išleistas ne vienas papildymas ir kuris jau ir taip yra kone kiekvieno žaidėjo kolekcijoje. 2001 metų Spiel des Jahres nugalėtojas irgi labai “viešai prieinamas” daugumoje Lietuvos parduotuvių, todėl yra viltis, kad vieną dieną vietoj Alias žmonės ims ir dovanos kitiems kažką “protingesnio”. Šiame žaidime žaidėjai eilės tvarka traukia korteles ir deda jas prie bendro kuriamo pasaulio taip, kad upė jungtųsi su upe, o laukas pereitų į lauką. Krūva papildymų kartais sumaišo galvą dėl komplikuotų papildomų taisyklių (vien mūsų namie tų papildymų kokie 5 jau yra prijungti), tačiau iš esmės žaidimo taisyklės labai paprastos, žaidimas “sukasi” sparčiai, o ir strategavimui vietos čia apsčiai palikta. Svarbu išsiaiškinti pagrindinius konkurentus ir savo bogybes nukreipti jų link… Norintiems sudėtingesnio pasaulio kūrimo su didesniu ekonominiu įsikišimu rekomenduoju BGG tope aukštai tupintį Steam.

5. Kooperatyvas, arba tiesiog žaidimas IŠVIEN

Taip, yra ir tokių žaidimų, kur visi žaidėjai žaidžia KARTU ir PRIEŠ patį žaidimą. Šiai kategorijai priskirtini tokie grupiniai žaidimai kaip Ghost Stories ir Pandemic, bet čia [galėtų būti jūsų reklama] galėtų būti ir kitas, galbūt net įdomesnis žaidimas, pavadinimu Forbidden Island. Tokiuose kooperatyviniuose žaidimuose dažniausiai kiekvienas žaidėjas atlieka savo vaidmenį (skirtingų sričių specialistai ar veikėjai) ir bando visaip kaip prisidėti prie savo draugų, kad pasiektų bendrą pergalę. Tokie žaidimai mažina agresijos priepuolius (kuomet žaidi su pralaimėti nemokančiaisiais) ir skatina komandinę taktiką (aiškiai pasimato, kas yra komandos žmogus, o kas ir čia veržiasi vadovauti). Tiesa, tokiuose žaidimuose yra nemaža praraja tarp naujokų ir senbuvių, nes pastarieji visada žaidimo metu perima valdymą į savo rankas (nes labiau patyrę žino, ką reiktų daryti dėl to, kad sykį tai jau pasiteisino; tuo tarpu naujokai tik spėlioja).

6. It takes two, baby… (dviejų žaidėjų “persimetimas”)

Aišku, čia puikiai tinka ir senos geros šaškės arba 5000 metų senumo Backgammon‘as (iš tikro, tai baisiai įdomus žaidimas, kurį kai kas vadina “Nardais”), bet vienas žaidimas nemiršta šioje pozicijoje mano namuose jau kelinti metai. Tai Ta-Yu, kuris sužaidžiamas itin greitai perprantama mechanika, pasižymi pastoviu įtampos ir išskaičiavimo klausimu, o per didelio smegenų rievių suraukimo išvengiame dėl paprasčiausios priežastis – kaladėlės traukiamos atsitiktinai iš vieno juodo maišelio. Šis sėkmės faktoriaus pasirodymas atleidžia nuo per didelio susikaupimo ir strategavimo atsakomybės, nors tikrai negalima sakyti, kad jo čia nėra.

7. Komandinė kova

Šeima prie šeimą, tėvai prieš vaikus, bičai prieš panas – silpnesnis patempia stipresnį, bet pergalę švenčia visa komanda. Tai žaidimas, kuriame žaidėjai pasiskirsto į komandas (dažniausiai poras) ir neapsiverčia liežuvis šioje vietoje pasiūlyti žaidimą, kurį turbūt ir taip jau turi savo namuose (penkios raidės, prasideda A, baigiasi LIAS), todėl tenka išradinėti dviratį… ir pasiūlyti performuoti tikrai šaunų ir puikios mechanikos Dixit taip, kad galėtumei jį žaisti komandomis. Ir taip iš dalies netgi sugrąžinsi žaidimui naujumą, nes dabar teks stengtis, kad tavo komandos antra pusė atspėtų tavo slaptą apibūdinimą, ir to nepadarytų kiti komandos nariai. Panašiai kaip Alias žaidime, kuomet “fyškė” stovi ant kažkokių ten vagiamų taškų, leidžiančių spėlioti ne tik kompanionui, bet ir priešininkams… Be to, Dixit yra geriausias 2010-ųjų metų žaidimas (Spiel des Jahres irgi).

8. Moki žodį, žinai kalbą (+Edukaciniai)

Kryžiažodžiai turi kažką tokio mistiškai traukiančio, kad kartais galima į juos tiesiog pasinerti – imi ir pradingsti kuriam laikui. Jų pagrindu sukurti “raidiniai” žaidimai populiarūs visame pasaulyje jau ne pirmus metus, ir šią kategoriją geriausiai įkūnija originalusis Scrabble. Yra ir pigesnių bei naujesnių alternatyvų (daugiau nei pas šimtakojį kojos pirštų), tačiau viena aišku – toks žaidimas visada turės pasisekimą ir laikas nuo laiko leis pasitikrinti savo išprusimą bei savo gimtosios kalbos pažinojimo lygį. Jeigu gali nugalėti šiame žaidime, tai reiškia, kad žinai taisyklingas fortkės, duršlėko, bambalio, tašės, sklepo ir ciongo reikšmes lietuviškai. <…> +Edukaciniai žaidimai. Šitą kategorijos papildymą įtraukiau iš esmės dėl vaikų-paauglių, nes jie yra gėlės ir mūsų ateitis, ir šiaip jiems turbūt nėra nieko smagiau kaip praleisti laiką kartu su savo tėvais… o jeigu dar prie stalo žaidimų šeima susirenka, tai išvis fantastika. Ir čia tinka bet kokie stalo žaidimai, kurie apgaulės būdu priverčia mokytis tavo paaugliškus nemoksliukus bei leidžia neužkerpėti ir tau pačiam (Scrabble irgi tinka). Čia dar rekomenduoju Uppsala, kuris yra išleistas ir lietuvių kalba, ir kur tikrai smagu mintyse paišyti Europos žemėlapį, ir kuris itin įdomiai moko geografinių ir geopolitinių žinių. Nu, kad klausimėlis gatvėje kai pagaus, nepasakytum, kad Moldavija yra Rumunijos sostinė. Bet čia tiks ir tie “Pasaulio įžymybės”, “1000 vietų kurias privala pamatyti”, “Ar žinai kad?” ir t.t. Žodžiu, mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis!

9. Simple, but Fun!

Tai žaidimai, kurie apšildo prieš rimtesnį žaidimą bei leidžia pratempti laiką, kuomet sutarus pažaisti stalo žaidimus laukiama visų žaidėjų (niekada visi laiku į vieną vietą neprisistato). Villa Paletti, mano nuostabai, yra laimėjęs Spiel des Jahres 2002 metais ir čia žaidimo pagrindas yra medinių kolonų statymas taip, kad nesugriūtų pastatas. Paprastesnė alternatyva būtų visų pažįstamas kaladėlių bokštas Jenga, arba pigesnės jo alternatyvos. Prie šitų būtų galima priskirti ir visą eilę kortinių žaidimų, pradedant Saboteur ir “6 ima” (pastarasis tikrai įdomus ir turi tokių kabliukų strategijai). Tai žaidimas, kurį žaisti smagu, bet kuris nepririša per stipriai ir kuris trunka neilgai.

10. Masovkės

Čia be jokios abejonės kalbu apie žaidimus, kurių prireikia ne dažnai, tačiau kurie tampa branduoliu per gimtadienio vakarėlius, išvykas su draugais baidarėmis ar prie jūros. Tai žaidimai, kuriuos gali žaisti labai daug žmonių (tiek, kiek tu dažniausiai susikvieti draugų). Uno yra pirmas dalykas, kas suveikia šimtu procentu – netgi vienų vestuvių antroji-trečioji diena buvo patapusi UNOmanija. Tačiau šiandien yra labai daug tokių “masei” žmonių pritaikytų žaidimų (ypač kortinių), todėl jeigu “žiekit, Vygė vęęęmia per balkuoniuką!” neturėtų būti tavo vakarėlio vinimi, kitaip linksmintis dėl drovumo nemokančius svečius gali “pralaužti” su tokiu paprastu “masovkiniu” žaidimu. Veikia – patikrinta ne kartą. P.S. studentai barakuose turėtų išbandyti mano dėmesį patraukusį The Werewolves of Miller Hollow.

<…> O toliau jau kiekvieno stalo žaidėjo ar žaidėjų poreikiai ir prioritetai – vieni pasineria į strateginius žaidimus, kiti griebia paviršutiniško įsitraukimo reikalaujančių žaidimų dovanojamą greitą malonumo grietinėlę. Tai tik 10 kategorijų, kurios yra pamatas bet kokiai kolekcijai, nes jeigu jau esi žinomas kaip stalo žaidimų mėgėjas, tai dažnas kuris tikėsis svečiuose pas tave būtent kažką ir pažaisti. Ir jeigu ištrauksi Agricola arba kokį Steam, tai tam naujokui toks šuolis nuo šaškių iki milijoną mažų detalyčių ir kortyčių turinčio žaidimo bus… per stiprus. Kažkuriuo laiku išgirsi “aij gal kitą kartą”, ir teks kažkaip malšinti tavo viduje sukilusį apetitą žaidimui.<…>

Gal kas nori pasiginčyti dėl kategorijų? Arba priskirti geresnius žaidimus į tų kategorijų flagmanų pozicijas?