Home > !RECENZIJOS > Puerto Rico // Recenzija Nr.14

Puerto Rico // Recenzija Nr.14

Pavadinimas: Puerto Rico
Žaidėjų skaičius: 3-5 (kai kur rašo, kad 2-5)
Žaidimo trukmė: nuo 80 min.
Žaidimo tipas: Economic, City Building
BGG reitingas: 2 (nors ilgą laiką buvo Nr.1)


Jau seniau buvau sau pasižadėjęs pirmuoju naujųjų metų įrašu apžvelgti numerį 1 stalo žaidimą pasaulyje, vardu Puerto Rico. Tiesa, nutiko taip, kad dabar šiam žaidimui teko pasislinkti jau į antrąją vietą, tačiau nuo to situacija nė kiek nepasikeitė. Tai vienas iš geriausių stalo žaidimų, kuriuos yra tekę žaisti ir kuris nuo pat 2002 metų karaliauja įvairiausiuose stalo žaidimų topuose! Traukinukai šitą žaidimą pamėgo dėl ypatingai didelio žaidimo “kintamumo” (nė viena partija nebūna tokia pat), paprastai pateiktų nepaprastų taisyklių (jo taisyklių knygutė tapo pavyzdžiu visiems kitiems stalo žaidimų kūrėjams), įtraukiančios žaidimo mechanikos, taikios tematikos (make tea, not war), puikios elementų kokybės (net po keliolikos partijų visi elementai atrodo kaip nauji), milijono skirtingų strategijų pergalės link (ir visos jos laikomos tinkamomis, jeigu, aišku, laimi)… Kas dar?

Kiekvienas žaidimas prasideda nuo taisyklių skaitymo, bandymo jas įgyvendinti žaidime ir jų perpratimo. Angliškas taisyklių variantas guli ir pas žaidimo leidėjus Rio Grande (jas gali parsisiųsti iš čia), tačiau nepatariu to daryti, jeigu žaidimo nežaisi, o jas skaityti nori tik dėl to, kad sužinotum daugiau apie žaidimą… Taisyklių yra daug ir jos nepaprastos, tačiau bent jau paprastai pateiktos – dešimt balų žaidimo kūrėjams už tai, kad šalia pagrindinio taisyklių knygutės teksto yra savotiškos “paraštės”, kuriose įrašyti taisyklių esminiai dalykai… Taigi, pirmą kartą skaitai pilnus tekstus, o vėliau – tik akcentus paraštėse (panašiai kaip ruošiantis egzaminams, ar ne?).

Ir sužaidus kelioliką partijų sunku suprasti, kas galėjo taip sudėtingai ir nepaprastai atrodyti kuomet taisykles skaičiau pirmą kartą… O atrodė viskas labai bauginančiai. Deja, realybė yra kur kas draugiškesnė – kiekvienas žaidėjas renkasi vieną iš 7 galimų veiksmų, todėl tereikia suprasti, ką daro kiekvienas iš tų veiksmų. O ką jis daro sufleruoja ne tik užrašai ant tų veiksmų kortelių, bet ir papildomi priminimai ant kiekvieno žaidėjo turimos “nuosavos” salelės. Pagalba čia visur prieinama ir už tai dizaineriams drąsiai rašome aukštą balą.

Tie 7 veiksmai yra tokie kaip “statysiu pastatą”, “plukdysiu gėrybes” arba “gaminsiu produkciją” ir pan. Įdomiausia tai, kad visi žaidėjai atlieka tą patį veiksmą eilės tvarka, todėl rinkdamasis jį tu tarsi užgroji muziką, pagal kurią vėliau šoks visi tavo konkurentai. Tarkim, jeigu pasirenku veiksmą “statysiu pastatą”, tai aš statau pirmas… tada stato man iš kairės sėdintis žmogus (tebūnie jis vardu Chosė Alechandro, ok?)… tada jam iš kairės sėdintis… ir taip kol pastato visi žaidėjai, nes aš pasirinkau tokį veiksmą ir visus priverčiau tą padaryti. Tuomet iš likusių veiksmų renkasi minėtas Chosė Alechandro – jis renkasi “gaminti produkciją” ir gamina pirmas… tuomet gamina kairėje nuo jo sėdintis… tuomet kitas… ir t.t. Pastaba: Chosė Alechandro nebegalėjo rinktis “statyti pastatus”, nes aš tokio veiksmo kortelę jau buvau paėmęs… Sukasi ratas, visi žaidėjai išsirenka po vieną veiksmą, ir tą veiksmą tenka nuveikti visiems žaidėjams. Taigi, bendrai kalbant tereikia perprasti tuos 7 veiksmus ir viskas. Nu kaip… toli gražu ne viskas, tačiau tai yra žaidimo mechanikos pamatas – tie septyni veiksmai ir jų atlikimo tvarka. P.S. žaidėjas, kuris paima veiksmą dar gauna ir kažkokią papildomą naudą, pvz.: inicijavęs pastatų statybą tai darys už pastatus mokėdamas vienu pinigu mažiau… inicijavęs “produkcijos gamybą” gaus vienu produktu daugiau ir t.t.

Toliau turime į dvi dalis suskirstytas žaidėjų lenteles, t.y. žaidėjų salas. Apačioje yra kvadračiukai (plantacijos), kur auginsime kažką (kukurūzus, kavamedžius, tabaką, cukranendres ar indigo, t.y. džinsinei medžiagai naudojamą pluoštą). Viršuje yra keturkampiai, kur dėsime pastatus – kavos apdirbimo cechą, tabaką cigaretėmis verčiančią gamyklą ar iš indigo džinsus siuvančią siuvyklą. Tada į savo salą kviesime darbininkus (tie rudi apskritimai), kad būtų, kas tabaką augina ir kas paskui iš jo cigaretes suka, nes tik taip galėsi pasigaminti sau vieną kubelį “TABAKO produkto”. Jeigu kas nors skins, bet niekas nesuks cigarečių, tai produkto nebus… Nebus jo ir atvirkščiai, jeigu bus, kas suks cigaretes, bet nebus ką sukti, nes niekas tabako neaugino… Taigi, savo saloje kaupdamas plantacijų (augaliukų) ir pastatų korteles visada bandysi kurti harmoningą salos ekonominę sistemą, kuri maksimaliai efektyviai išnaudotų tavo turimą darbininkų kiekį ir gamintų tau kuo daugiau naudos… kurią išreiškia pinigai, arba PERGALĖS taškai. Pinigų reikės, kad galėtum pirkti pastatus, o štai pergalės taškai yra tai, kas skaičiuojasi žaidimo pabaigoje ir kas apsprendžia žaidimo nugalėtoją. [Džiaugiasi širdis, kad Puerto Rico kūrėjai suprato ekonomikos esmę ir pergalę skiria tam žaidėjui, kuris turi daugiausiai pergalės taškų, o ne pinigų, nes pasikartosiu – “įmonės tikslas nėra turėti kuo daugiau pinigų ar kuo didesnį pelną – esmė yra didinti įmonės vertę savininkams”.]

Pastatai ir jų gausybė yra tai, kas gasdina labiausiai – kiekvienas iš jų duoda kokią nors naudą jo savininkui ir tų pastatų bei duodamų naudų yra tiek daug, kad tu jų nei visų žinai, nei žinai ko tau išvis reikia… Patarimas pirmosioms (bandomosioms) žaidimo partijoms – nesistenkite paaiškinti visų pastatų reikšmių ir duodamų naudų iš karto, nes tam sugaišite kokį pusvalandį ir tik išgasdinsite susirinkusius žaidimo naujokus (jiems mintyse suksis viena mintis: “ką aš čia darau – geriau jau būtume žaidę monopolį“). Taip jau yra, kad žaidimo pradžioje retas kuris galės rinktis pastatą statybai iš plataus pasirinkimo – pradžioje visi yra bėdžiai, ir vos suduriant galą su galu aktualiau auginti daugiau kukurūzų, nei kokius nors ištaigingus pastatus statyt. Vėliau žaidime pastatai pradės dominti vis daugiau, todėl jų statymo manija apims visus žaidėjus panašiai tuo pat metu – štai ir puiki proga visiems interesantams pasiklausyt, ką “reiškia” vieni ar kiti pastatai, kuriuos galime įpirkti dabar. Dar toliau žaidime visi žaidėjai valdys jau žymiai didesnius piniginius srautus, todėl šioje fazėje jau galėsime skaityti ir brangiausiųjų pastatų “reikšmes” – tai savotiškas patarimas norint išvengti ilgo aiškinimosi žaidimo pradžioje, kuris nieko gero neduos: žaidėjai taip ar taip pamirš pusės pastatų naudas, o ir nelabai supras, kam jų gali reikėti… Be to, didelio praradimo dėl per vėlai “atrasto” pastato nėra – taip nutinka tik per pirmąją partiją šio žaidimo naujokams, todėl jau žaisdami iš tikrųjų (“ant rimtųjų” = “iš karvės”) jie puikiai žinos ir atmins daugumą pastatų. Tuo labiau, kad netgi keturkampės pastatų kortelės apačioje turi trumpą paaiškinimą, kokią naudą jos teikia – žaidėjams ši informacija labai greitai pravalo voratinklius atmintyje ir žaidimas tampa paprastu ir suprantamu. Tiksliau, tuo momentu taisyklės jau būna perprastos, nors jos, pasikartoju, ir nėra paprastos. Kalambūras gavos.

Kas dar? Oij kiek daug dar liko nepasakyta, nes iš esmės visada yra dar kažkas neatrasto – šis žaidimas neturi vieno kelio į sėkmę, todėl niekada nežinai, kaip šį sykį teks suktis iš padėties, kad finale pelnytum pergalę. Vieni patyrę “PuertoRico’iečiai” sako, kad laimėti žaidimo pabaigoje neperkant nė vieno didelio pastato yra beveik neįmanoma, tačiau traukinukai tą misiją neįmanomą dažnai ima ir įgyvendina… Esmė yra visokeriopai gerai išvystytas ūkis, kuris duotų daugiau pergalės taškų nei konkurentų… Dar yra pastatų, kurie naudingi tik žaidimo pradžioje, o kurie – tik pabaigoje, tačiau to nežinojimas nieko blogo neduoda… Ką auginti irgi nėra aišku, nors rinkos kaina diktuoja brangiausiai vertinamos kavos populiarumą mūsų žaidėjų tarpe, man visada patinka auginti jokios piniginės naudos neduodančius kukurūzus. Tiesiog man patinka kukurūzai, ir tiek.

Kuo žaidimas geras? Visų pirma, tai paprastos nepaprastos taisyklės – nepaprastumas žaidimui suteikia universalumą ir prisitaikymą prie bet kokių žaidėjų, o paprastumas leidžia jas greitai perprasti ir taisyklių knygutę atidėti į šoną jau po pirmosios partijos. Begalė žaidimą sudarančių elementų, pastatų įvairovė ir rodos niekada taip pat “nesusidedanti” žaidimo eiga suteikia Puerto Rico didelio kitoniškumo kriterijų – niekada nežaisi tokios pat partijos ir vargu ar šįsyk pavyks laimėti naudojantis tokia pat strategija kaip ir praeitą kartą… Žaidimo mechanika paprasta, bet ne prasta – tie riboto skaičiaus veiksmų pasirinkimai yra greitai peprantami ir leidžia žaidimui įsisukti didesniu greičiu, nestabdant kas kartą dėl “nesugalvoju ką daryti” problemų. Iš to seka netgi noras pavadinti žaidimą “greitu”, tačiau vargu ar pusantros valandos laiko tarpas yra mažai? Kaip ten bebūtų, žaidimas baigiasi visada ne laiku – atrodo vos tik įsivažiavai, vos tik įsigyvenai, o žaidimas ima ir baigiasi. Tai dar kartą parodo, kad žaidimas neprailgsta ir laikas prabėga akimirksniu. Žavi ir tai, kad čia esanti konkurencija tarp žaidėjų išties nėra jau tokia piktybiška – retas tokios “sala ir produkcija iš naujojo pasaulio” tematikos žaidimas išvengia karinės tema tikos ar bent jau piratų, o čia nieko tokio nėra. Tiesa, norint varžovą “išdurti” tai padaryti visgi galima – tereikia pasirinkti produk cijos išplukdymo veiksmą, kuomet aiškiai matai, kad laivuose vietos užteks tik taviškei produkcijai… tuo tarpu kitiems teks išmesti taip sunkiai uždirbtus produkcijos kubelius ir gamintis naujus. Taip pat norisi pagirti Rio Grande (traukinukai turi būtent šios firmos išleistą dėžutę) už itin kokybiškus komponentus – nuo kieto kartono kortelių (kurios nebijo net riebaluotų rankų) iki skirtingų spalvų kubelių, kurie yra kampuoti ir todėl nesirutulioja nuo stalo taip lengvai kaip kokie nors cilindriukai). Finalizuojant tereikia priminti, kad pergalę pasiekti galima milijonais skirtingų strategijų, todėl daryk tai, ką mėgsti ir kas tau atrodo teisinga, o toliau jau belieka tikėtis, kad ir žaidime šiek tiek egzistuojantis sėkmės faktorius ims ir padės tau, jaunasai Kristupai Kolumbai!

*Žaidimo idėja: 9/10
*Taisyklių paprastumas: 7/10
*Taisyklių perpratimas: 9/10
*Žaidimo išvaizda: 9/10
*Žaidimo elementų kokybė: 9/10
*Žaidimo lauko ir taisyklių dizainas: 9/10
*Žaidėjų patirties įtaka: 7/10
*Azarto lygis: 8/10
*Pabodimo faktorius: 8/10
*Žaidimo kainos ir vertės santykis: 9/10
BENDRAS REZULTATAS: 84/100

ATSIBODO šis neatsibostantis žaidimas? Tuomet še tau puiki žinia: žaidimas turi ir pratęsimą, kuris įneša dar daugiau papildomų pastatų ir naują plantaciją – miškus. Geriausia tai, kad pratęsimo korteles galime atsispausdinti patys, taip nemokamai atnaujindami galbūt jau pribodusį pagrindinį Puerto Rico. Tereikia atsispausdinti šį PDF.

Galų gale, jeigu dar liko kas nors nepasakyta (o kad liko, tai faktas), tai tegu tai tampa atradimais pačiam tamstai. Kita vertus, taisykles žymiai tiksliau už mane paaiškina neseniai “atia” stalo žaidimų recenzijų filmukams pasakęs visagalis Scott’as:

Offtopic –>> Juokingiausia tai, kad su šiuo žaidimu pasitikome Naujus Metus ir jį apšildėme ne kuo kitu, o turbūt labiausiai paties Puerto Rico nemėgstamu Villa Paletti – žaidimu, kuris 2002 metais nurungė kitus žaidimus (įskaitant ir patį Puerto Rico) bei pelnė Spiel des Jahres titulą… Keista, kad du kadaise dėl stalo žaidimų Oskaru laikomo prizo varžęsi konkurentai šiuos naujuosius metus ėmė ir sutiko drauge!🙂 Taika pasaulyje valdo!

P.S. Villa Paletti recenzija irgi bus, ir bus ne už kalnų (juk jau ir taip vėluojame 9 metus…)

P.P.S. sąžinės užgraužtas noriu pastebėti, kad iliustracijos čia paimtos iš BGG nuotraukų galerijos.

P.P.P.S. Puerto Rico žaidimo kaina yra apie 119 Lt


  1. Anonymous
    2011/09/26 at 20:10

    Stebina vertinimas “patirties itaka 7/10” – be abejoniu turetu buti 10/10 nes siam zaidimui strateginiu gilumu retas kuris zaidimas gali prilygti. Mokinkis ir mokinkis ji.. Nepatyres zaidejas neturi vilciu pries patyrusi zaideja – nebent patyre susimusa ir buna kartais “kur du pesasi trecias laimi”.

    • 2011/09/26 at 21:36

      tai sąlyginai aukštas balas, kurį sąlygoja tai, kad naujas žaidėjas jau į antrą/trečią partiją gali pilnai jausti žaidimą ir suprasti, ką ir kaip daryti, nors, kaip ir minėjai, strategijų čia labai daug. Jeigu lyginsi tuos profesionalus, praleidusius triženklį skaičių valandų prie šio žaidimo, tuomet, žinoma, nėra ką lyginti, tačiau eurogames lygyje tai nėra labai sudėtingas žaidimas.

  2. vytautas
    2012/05/01 at 14:24

    Tai kiek supratau žaidimą gali žaisti ir 2 žmonės?

  1. 2011/01/27 at 16:58
  2. 2011/08/10 at 09:06
  3. 2011/10/21 at 19:36
  4. 2011/12/19 at 22:26

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: