Archive

Archive for August, 2014

sugrįžimas

2014/08/19 8 comments

Anksčiau ar vėliau tą reikėjo padaryt. Šis post’as – labiau save padrąsinantis žingsnis grįžti į tinklaraštininko vėžes, kadangi pastarieji du TYLOS metai visą laiką buvo lydimi tam tikro “trūkumo” pasipasakoti plačiai auditorijai.

Prisipažinsiu, per tuos pastaruosius 2 metus žaidžiau nedaug. Ir išsiryškinau pagrindines priežastis, kodėl STALO ŽAIDIMAI nėra jau toks jokių papildomų sąlygų nereikalaujantis laisvalaikio užsiėmimas kaip kad buvo galima manyti anksčiau. Ir tos priežastys pagrindinės yra tokios:

1. Laikas. Tiksliau, jo nebuvimas. O dar tiksliau (nes laiko nebūti negali – jo visada visi turėjo ir turės tiekpat, t.y. po 24 val. per parą) – jo perskirstymas kitoms veikloms, kurias prioritetų tvarka iškeliame virš stalo žaidimų. O ne paslaptis, kad su stalo žaidimais reikia laiko… nes dažniausiai žaidimas neapsiriboja viena partija – “kablys” nugaroje po pirmosios sako ŽAIDŽIAM DAR!

2. Kompanija. Nori nenori, rimtesni (kas dažniausiu atveju tolygu ĮDOMESNI) žaidimai turi taisykles, niuansus ir visokius know-how, kuriuos žinodamas turi pranašumą prieš kitus, todėl tikrąjį malonumą žaisti patiri TUOMET, kai turi tolygų partnerį ir varžovą prie stalo, nes kitu atveju arba “pasiduodi”, arba padedi patarinedamas (kas irgi lygu “isgelbek drauga”), arba nejauti jokios satisfakcijos laimedamas. O jeigu nutiko taip, kad stalo zaidimo draugai ima ir issikrausto i svetima sali uz tukstanciu kilometru, tai is principo ir stalo zaidimai lieka dulkems… 

3. Konkurencija. Turėjau labai rimtą pokalbį (tiksliau – lekciją) su Vytautu Gaidamavičiumi apie konkurencinius ir nekonkurencinius žaidimus, kur, aišku, viskas buvo akcentuojama “ant” vaikų, tačiau juk finale visi mes esame kažkuria prasme amžini vaikai. Ir pasakysiu, kad išties esu turėjęs nemalonių situacijų, kuomet stalo žaidimai įnešdavo nemalonių prieskonių, pvz.: pykstasi konkuruojanti pora arba kažkas nemoka susitaikyti su pralaimėjimu… Todėl kažkaip paskutiniu metu vis dažniau su draugais žaisdavome COOPERATIVE tipo žaidimus, kur visų tikslas bendras – KOMANDIŠKAI nugalėti sistemą/žaidimą. Ir tai turbūt yra itin svarbus veiksnys kuomet stalo žaidimus žaisti pradedi nebe su savo amžiaus draugeliais per pasisėdėjimus vakarais, o su savo atžalomis, kuriems ŽAISTI SU TĖVAIS yra didžiulis “kaifas”.

4. Pakaitalas laisvalaikiui. Futbolas su bičais; Serialai su artimiausiu žmogum; bėgiojimo aukso amžius anksti rytais (kas reiškia “nulūžimą” vakarais anksti), dviratizmas, festivaliai, miesto renginiai…

Tai trumpai reziumuojant, susumuoji šiuos KETURIS veiksnius tam tikromis procentinėmis išraiškomis ir turi VAKUUMĄ stalo žaidimų srityje savo hobių lentynėlėje. 

Susidėliojau sau planą – artėjant rudeniui pamažu eliminuojasi 4, tad belieka išspręsti klausimą 2 ir susirasti vis daugiau COOPERATIVE žaidimų, kad 3 irgi būtų įgyvendintas. O 1 tuomet jau savaime pasikoreguos, nes mes patys savo laiką valdome ir skirstome jį ten, kur geriausia.

Susigirdėsim greitai, einu ieškoti KOMANDINIŲ stalo žaidimų naujienų. Arba išradinėt taisykles seniesiems “geimams” taip, kad jie iš konkurencinių pataptų komandiniais…

 

 

Advertisements
%d bloggers like this: