Archive

Archive for December, 2011

Isla Dorada // Recenzija Nr.28

Pavadinimas: Isla Dorada
Žaidėjų skaičius: 3-6 
Žaidimo trukmė: apie 60 min.
Žaidimo tipas: card ir visi drafting, bidding/auction, adventure
BGG reitingas:  777

Pirmas įspūdis pažaidus šį žaidimą susidaro toks, kad žaidimo kūrėjai paėmė dalelę DNR iš Ticket to Ride ir Tobago žaidimų, pridėjo Vichy vandens parko dekoracijų ir pasiskolino Indiana Jones filmo garso takelį (kurio žaidžiant, beje, nesigirdi). Tikrai taip: vos ne kas žingsnį atrodo, kad žaidi kitą puikiai pažįstamą žaidimą, todėl galiu pasakyti paprastai: jeigu leipsti nuo “traukinukų” ar Tobago, tai tuomet iš Isla Dorada tau patiks! Žodžiu, skaityk toliau…

Read more…

Advertisements

su! :)

2011/12/25 1 comment

dainuoja ežiukai…

2011/12/24 3 comments

Le Havre // Recenzija Nr.27

2011/12/22 2 comments

Pavadinimas: Le Havre
Žaidėjų skaičius: 1-5 
Žaidimo trukmė: nuo 120 min.
Žaidimo tipas: Economic, Worker Placement
BGG reitingas: 6

Dar viena skola, kuri ilgai tempiasi paskui – dar vasarą “atžaistas” labai aukštai BoardGameGeek reitinge esantis Le Havre stalo žaidimas. Visų pirma, atidžiau apžiūrėjus žaidimo dėžutę jau gali suprasti, iš kokios operos šis žaidimas – matai ant dėžutės paveiksliuko nupieštą dėžę kilnojantį “caraitį Ivanušką”? Pažiūrėk atidžiau į tai, kas užrašyta ant dėžės – ogi “agricola”.

Metas išduoti viešą paslaptį, kad Le Havre yra Uwe Rosenberg vaikas-pametinukas, pasirodęs iškart po metų nuo garsiojo Agricola žaidimo (pastarasis iš niekur šovė tiesiai į BGG reitingo viršūnę ir ten išbuvo tikrai ne trumpai).

Taigi, nenustebk viduje radęs kažką panašaus į Agricola, nes čia irgi viskas paremta “darbuotojų dėliojimo” mechanika, kai turi ribotą žmogiškųjų išteklių kiekį, o reikia rinktis ką su jais nuveikus… Ir pavadinimas “Le Havre” išduoda, kad veiksmas vyks ne kur kitur, o garsiajame Havro (Prancūzijoje) jūrų uoste. Taip kad atsiraitokim alkūnes, bo biznis bus išties… šlapias!

Read more…

Žaidimas vienam žaidėjui: FRIDAY (F. Friese)

2011/12/20 7 comments

Štai čia įdomybę radau pas Rio Grande Games.

Robinzono Kruzo istoriją visi žino puikiai, ar ne? Tai tuomet žinote ir tokį veikėją, kaip Penktadienis, ar ne?

Stalo žaidimų fanatai nemažiau žino ir patį Friedemann Friese – žaliaplaukį žaidimų kūrėją, kurio žaidimų turbūt rasim kiekvieno mūsų žaidimų lentynoje.

Tai baigiam ilgas įžangas, ir pažiūrėkim apie ką šis SOLO žaidimas?

Ogi pasirodo tau teks padėti Robinzonui Kruzui išgyventi visokius neramumus ir spąstus… Realiai tavęs laukia kortų kaladė, kurią bandysi kaip reikiant pagerinti (pridėti Robinzonui stiprybių ir išmesti silpnybes), kad žaidimo finale jis sugebėtų įveikti piratus.

Nu kągi, nenorit žaisti su manim niekas, tai ir nereikia – sukaupsiu solo žaidimų kolekciją ir atia atia… 🙂

pirmapradės šventės

Nusimato šventinis savaitgalis, ar ne?

Ir jeigu anksčiau jame laiko atsirasdavo bent jau eurogames standartą atitinkantiems žaidimams, tai šįkart viskas bus kitaip. Vien dėl tempo, įtempto namučių lankymo grafiko ir žmonių, su kuriais būsiu galiu drąsiai sakyti, kad net ir man taip patinkančio Puerto Rico nebus laiko pažaisti.

Į kelioninę kuprinę imsiu mažyčius kortinius žaidimus, dažnai užimančius filerių (laiko praleidimo tarp rimtų žaidimų ar bendrai – tarp rimtų gyvenimiškų reikalų) poziciją, arba išvis beveik niekada nežaidžiamus. Tik UNO paliksiu namuose – nereikia vėl visų užkabinti taip, kad vien tas spalvotas kortas ir bedėliotume, kol vėlei pabos… Palikime tai vasarai. Yra ir visa krūva kitų nebandytų kortinių žaidimų, pradedant Ligretto, ir baigiant naujai atvykusiais Beaver Gang, No Merci ir galų gale dar mano niekada neragaugtu Saboteur 2. Pastarasis netgi visai sugundė iš savo apršymo – čia tebūnie mano slapta išpažintis… Tai galima sakyti, laukite minirecencijų po švenčių 🙂

Beje, žinau, kad ten, kur vykstu, rasiu traukinukus (t.y. Ticket to Ride) ir Scrabble – nežinau, ar noriu nors vieną iš jų pažaisti, bet kaip taisyklė noras atsiranda paragavus… 🙂 Čia kaip ir tas kūčių stalas – atrodo jau persivalgei, bet va silkutės dar šaukštelį makt… o dabar visai gerai tas grybelis… ir tas mandarinas… 🙂

Nu kągi, šilto laukimo ir Jums…

Shadows over Camelot // Recenzija Nr. 26

2011/12/16 6 comments

Pavadinimas: Shadows over Camelot
Žaidėjų skaičius: 3-7 
Žaidimo trukmė: nuo 90 min.
Žaidimo tipas: co-op, fantasy, adventure, 
BGG reitingas: 191

Intro. Riteriai visais laikais mane traukė… Having said that, girdžiu juoką net iš paties savo minčių. Tai pradedam iš naujo. <..>

Riteriai visais laikais… buvo man pavyzdys. Nu irgi ne ką geriau, bet judame artyn tikslo. Esmė ta, kad turbūt ne daug kitų “profesijų” teko toks margas, negailestingas ir romantizmu persunkęs gyvenimas kaip riteriams. Princeses iš aukštų bokštų gelbėjo kas – gaisrininkai su kopėčiomis ar riteriai? Kas nemeluoja žmonėms ir nešneka, kad drakonai neegzistuoja ir vietoj to kerta jiems visas (kiek jų bebūtų) galvas kardais, kurių mes net nepakeltume? Kaip jūs galvojate, kodėl policininkai mėgsta ant žirgų jodinėti po parkus – nes taip patogiau, sakysite? Ne! Visi mes norime lygiuotis į juos ir pasijusti riteriais! Į tuos po sunkiais šarvais savo karaliaus garbę ginančius vyrus (sorry, mergytės, čia jums ne Švedija), kurie po to nepuošia žurnalų viršelių (išskyrus gal Robiną Hudą, bet jis ne tikras riteris) ir tiesiog pradingsta į niekur… nei medalių, nei anksčiau laiko išėjimo į pensiją. Vat – čia tai vyrai!

Read more…

%d bloggers like this: