Archive

Archive for January, 2011

Laimėk stalo žaidimą CARGO NOIR!

Antraštė skambesnė nei turėtų būti iš tikrųjų, tačiau BoardGameGeek išties skelbia  konkursą, kur GALIMA LAIMĖTI mūsų visų itin laukiamą naują žaidimą Cargo Noir.

Dalyviams tereikia užsiregistruoti BGG portale, ir tada spausti šią nuorodą.

Ten tavęs lauks 5 klausimai apie kontrabandą (nes būtent tokia šio naujojo žaidimo tematika), į kuriuos ir reikės atsakyti iki vasario 6 dienos (berods)… laiko daugiau nei reikia atsakymams pagoogle’inti. 🙂

Sėkmės!

P.S. Traukinukai žino atsakymus, jeigu jau kam nors labai sunkiai sekasi nečytinant atsakyti į visus 5 teisingai, tad tik kreipkitės… 🙂

Vagie, kepurė dega!

2011/01/26 1 comment

Kaip apgauti žaidime? Kaip išridenti tiek, kiek reikia?

Kaip koks tornadas per internetą pervilnijo banga su filmuku, kur žaidėjas aiškina, kaip galima sukčiauti ridenant kauliukus. Kadangi kauliukai dažnai yra ir stalo žaidimų sudedamoji dalis, kuriai kaip taisyklė kliūna SĖKMĖS faktoriaus dalia, tai natūralu, kad toks sukčiavimas daugumai žaidėjų gali būti itin naudingas…

Tik va klausimas, ar išties galima tiek “atmušti” rankelę, kad riedėtų tai, ko reikia? Ar tikrai įdomu būtų žaisti žaidimą, panaikinus azarto ir sėkmės bei įtampos faktorius? Kita vertus, ar tikrai jau šis žmogelis čia rodo stebuklą – traukinukams pirma šovusi mintis buvo ta, kad žmogus pradžioj nufilmavo klipuką, o paskui ant viršaus įgarsino tekstą… pagal vaizdus ekrane 🙂 Bent jau su minimaliom žiniom traukinukai galėtų padaryti tą patį…

Spręskite patys, tiesa tai ar ne, tačiau žaisdami elkitės sąžiningai – bus smagiau ir jums, ir kitiems. Nesugadink žaidimo “čytindamas”…

Traukinukai TV // Albion, Strada Romana ir Master Builder

Savaitgalio rytais traukinukai tingi… todėl daug nerašinėja nieko, o siūlo užmesti akį į keletą video apžvalgėlių, kurios galbūt sudomins ir tave.

Ir prieš pradedant giliau domėtis keliomis žemiau pateiktomis videorecenzijomis (galbūt vieną dieną ir traukinukai tai darys lietuviškai), kaip kokiame kino teatre prieš seansą, būtina reklamos dozė… Tik šįkart jos niekas neužsakė, o patys traukinukai ištraukė į dienos šviesą – patiko krikštatėviškas pristatymas:

Na o dabar galima pereiti ir prie videoapžvalgų…

ALBION

Kokybiški elementai
Gražus dizainas
Paprastos taisyklės
Mažai “trinties”
Laimėtojas visada prieky
Dažnai kartojasi ta pati istorija

STRADA ROMANA

Laisvė strategavimui
Žaidėjų sąveika
Greitos partijos
Laimėtojas neaiškus iki pat galo

Prasta taisyklių knygutė

MASTER BUILDER

Lengva išmokyt kitus žaisti
Gera elementų kokybė
Greitos partijos

Maža sąveika tarp žaidėjų
Prasta taisyklių knygutė

Visa krūva kitų stalo žaidimų apžvalgų guli pas Board to Death čia.

Ar taps Cargo Noir 2011-ųjų žaidimu?

2011/01/13 6 comments

Prisipažinsiu – traukinukai simpatizuoja Days of Wonder žaidimų leidimo kompanijai, kuri, beje, ir yra tikrųjų traukinukų (t.y. Ticket to Ride) leidėja. Tačiau šįkart ne apie traukinius… nors ir apie juos čia šiek tiek kalbėsim.

Yra toks prancūzas (traukinukai mėgsta prancūzus). Prancūzas turi vardą – Serge. Turi ir pavardę – Laget. Ir jis yra itin mėgstamas pas minėtus Days of Wonder, nes šito prancūzo išmislai dažnai tampa gerais žaidimais. Beveik taip pat dažnai kaip ir kito kūrėjo (Allan R. Moon), kuris ir sukūrė visą Ticket to Ride tiradą… Traukinukai turi nuojautą, kad taip bus ir šįkart su ponu Seržu

Serge Laget prisipažino, kad naujojo jo žaidimo Cargo Noir kūryba prasidėjo nuo “paprasčiausio aukciono pamato”, ir peraugo į “statymų kėlimo” ir… tamsiosios ekonomikos žaidimą. Taip, čia prekės juda per pasaulinio garsumo uostus/stotis/centrus/logistikos taškus, kur kiekvieno žaidėjo valdoma “mafijozų šeima” bando prasukti kontrabandinį biznelį. Žaidimas vyksta 50-aisiais, ir ne be reikalo Cargo Noir pavadinime yra žodis “NOIR”. Tai terminas, kuris, pasak Wikipedijos, daugiausiai naudojamas apibūdinti Holivudo kriminalinėms dramoms – tai yra gryna tiesa kalbant ir apie šį žaidimą. Netiki? Pažiūrėk, kokį “holivudą” tau siūlo patys Days of Wonder – dešimt balų už perteiktą nuotaiką:

 

 

Daugiau apie patį žaidimą nepulsime čia pasakoti, nes remiamės spaudos pranešimo informacija, kurią pateikė patys Days of Wonder. Leidėjai leidžia susipažinti su žaidimu keliais sakiniais: “Game play in Cargo Noir revolves around a changing set of notorious smuggling ports – Hong Kong, Bombay, Rotterdam, Panama, Tanger, Rio, Cape Town, New York and Macao – that are filled with various types and quantities of contraband. Players dispatch cargo ships loaded with gold to the ports that hold cargo they desire – hoping that it will be enough to snatch the goods away from any opponents. The acquired goods are then stored in the player’s warehouses until enough is accumulated to create valuable combinations to trade away for Victory Spoils”

Galime dar pasakyti tiek, kad žaidimas pasirodys kovą, kainuos apie 45 eurus ir, kad žaidimas bus geras. Tai daugiau nei argumentas, nes traukinukai retai žaidimą į priekį vadina geru…

Nenustebtume, jeigu jis šautų į topų viršūnes pas BGG ir jau kokį balandį nutūptų pas traukinukų geriausiuosius

P.P.S. mylime Days of Wonder dar ir už tai, kad jie žaidimams dovanoja estetiką ir puikų dizainą – pavyzdys su Black Noir čia.

 

 

Atgaivink senus stalo žaidimus

Kaip iš nemėgstamų žaidimų pasigaminti naujus įdomius žaidimus

Kalėdos ir visos aplink jas esančios dienos yra viena didelė šventė, kuomet mano skrandis prisipildo balta (ir ne tik) mišraine… Ir tuomet pupsėdamas iš pilnumo bandau suburti namiškius ar į svečius užsukusius draugus (kuriuos būtina irgi pamaitint mišraine) prie stalo, kur tuoj padėsiu kokį nors žaidimą… Praveriam spintelės dureles ir ką ten randame? Visų pirma, tai žaidimus, kuriuos smagu žaisti ir tau, ir kitiems, ir kurių pakuočių nuzulinti kampai byloja apie dažną partiją. Tai ir Tobago, ir Dixit, ir Zooloretto… Tačiau ką dar matai?

Ogi krūva apdulkėjusių stalo žaidimų, kurie kaip nutrenkti vaikystės žaislai niekada nemato dienos šviesos… Jie tiesiog guli ten ir merdėja, nes kuomet šalimais yra geresnių variantų, vargu ar rinksies blogesnį, tiesa? Nupučiu dulkes ir perskaitau pavadinimus Monopoly ir Scrabble

Apie “monopolius” mano nuomonė jau išsakyta ir netgi papildyta, o štai Scrabble nors ir nėra blogas žaidimas, bet vis tiek niekaip negauna sau laiko ant stalo. Ką daryt?! (jeigu sugebi čia išgirsti Radži balsą, tuomet išties suvoki situacijos dramatizmą).

Sprendimas yra… ir jį siūlo toks keistuoliškas tinklapis Boardgmae-remix-kit. Už nedidelę kainą galima nusipirkti atsakymą į klausimą, ką gero nuveikti su tokiais pabodusiais stalo žaidimų senoliais kaip Monopoly, Scrabble, Trivial Pursuit, Cluedo ir pan. Kaip tai daroma aprašyta šiame PDF faile. Džiugina ir kaina: už tris britiškus svarus gauni 25 naujus žaidimo variantus, bet nebūtina dabar pulti ir pirkti viską, ką tik užrada traukinukai… Nežinau ar susilauks šis stalo žaidimų remiksavimo sprendimas sėkmės, tačiau viena galiu garantuoti – jis įkvėps stalo žaidimų entuziastus pačius išgalvoti ir kurti naujas taisykles, o vėliau tomis idėjomis ir sprendimais su žmonėmis nemokamai dalintis ne kur kitur, o BGG. Amen.

Pasidomėk ir pats: www.boardgame-remix-kit.com

PRATĘSIMAS -> Ticket to Ride: Alvin and Dexter

2011/01/09 1 comment

Niekam ne paslaptis, kad traukinukai savo vardą gavo nuo vieno iš geriausių visų laikų stalo žaidimų Ticket to Ride, todėl pastarojo pratęsimai ar šiaip naujienas čia itin laukiamos…

…tačiau ką gali pasakyti stalo žaidimų mėgėjas, išgirdęs, kad naujas pratęsimas turi dvi figūras: ateivį (Alviną) ir dinozaurą (Dexterį)?!

Kaip praneša Days of Wonder, Alvin and Dexter pratęsime yra dvi monstrų figūrėlės ir specialios kortelės. Kaip jis veikia? Monstriukus galima uždėti ant tam tikrų miestų ir taip užblokuoti maršrutų statymą į tuos taškus, be to, žaidimo pabaigoje visi maršrutai iki/į tuos miestus, kuriuose šiuo metu chaosą kelia ateivis arba dinozauras duos dvigubai mažiau taškų. Monstriukus judina patys žaidėjai, perkeldami figūrėles per maksimum 3 miestus, už tai į banką atiduodami lokomotyvų korteles (džokerius).

Klausi ar verta turėti tokį pratęsimą? Manau, kad tikrai išgyvensi ir be jo – čia itin jaučiamas “amerikoniškas” vartotojiškumas ir aklas fanatizmas 🙂 Su visa pagarba, kurią jaučiu šiam žaidimui ir pačiam leidėjui, tenka pripažinti, kad šis pratęsimas tėra gražus šventinis pokštas, kuris, be abejo, pradžiugins visus naujienų iš traukinukų laukiančius žaidėjus.

Alvin and Dexter pratęsimo kaina yra 10 eurų.

Puerto Rico // Recenzija Nr.14

2011/01/06 7 comments

Pavadinimas: Puerto Rico
Žaidėjų skaičius: 3-5 (kai kur rašo, kad 2-5)
Žaidimo trukmė: nuo 80 min.
Žaidimo tipas: Economic, City Building
BGG reitingas: 2 (nors ilgą laiką buvo Nr.1)


Jau seniau buvau sau pasižadėjęs pirmuoju naujųjų metų įrašu apžvelgti numerį 1 stalo žaidimą pasaulyje, vardu Puerto Rico. Tiesa, nutiko taip, kad dabar šiam žaidimui teko pasislinkti jau į antrąją vietą, tačiau nuo to situacija nė kiek nepasikeitė. Tai vienas iš geriausių stalo žaidimų, kuriuos yra tekę žaisti ir kuris nuo pat 2002 metų karaliauja įvairiausiuose stalo žaidimų topuose! Traukinukai šitą žaidimą pamėgo dėl ypatingai didelio žaidimo “kintamumo” (nė viena partija nebūna tokia pat), paprastai pateiktų nepaprastų taisyklių (jo taisyklių knygutė tapo pavyzdžiu visiems kitiems stalo žaidimų kūrėjams), įtraukiančios žaidimo mechanikos, taikios tematikos (make tea, not war), puikios elementų kokybės (net po keliolikos partijų visi elementai atrodo kaip nauji), milijono skirtingų strategijų pergalės link (ir visos jos laikomos tinkamomis, jeigu, aišku, laimi)… Kas dar?

Kiekvienas žaidimas prasideda nuo taisyklių skaitymo, bandymo jas įgyvendinti žaidime ir jų perpratimo. Angliškas taisyklių variantas guli ir pas žaidimo leidėjus Rio Grande (jas gali parsisiųsti iš čia), tačiau nepatariu to daryti, jeigu žaidimo nežaisi, o jas skaityti nori tik dėl to, kad sužinotum daugiau apie žaidimą… Taisyklių yra daug ir jos nepaprastos, tačiau bent jau paprastai pateiktos – dešimt balų žaidimo kūrėjams už tai, kad šalia pagrindinio taisyklių knygutės teksto yra savotiškos “paraštės”, kuriose įrašyti taisyklių esminiai dalykai… Taigi, pirmą kartą skaitai pilnus tekstus, o vėliau – tik akcentus paraštėse (panašiai kaip ruošiantis egzaminams, ar ne?).

Ir sužaidus kelioliką partijų sunku suprasti, kas galėjo taip sudėtingai ir nepaprastai atrodyti kuomet taisykles skaičiau pirmą kartą… O atrodė viskas labai bauginančiai. Deja, realybė yra kur kas draugiškesnė – kiekvienas žaidėjas renkasi vieną iš 7 galimų veiksmų, todėl tereikia suprasti, ką daro kiekvienas iš tų veiksmų. O ką jis daro sufleruoja ne tik užrašai ant tų veiksmų kortelių, bet ir papildomi priminimai ant kiekvieno žaidėjo turimos “nuosavos” salelės. Pagalba čia visur prieinama ir už tai dizaineriams drąsiai rašome aukštą balą.

Tie 7 veiksmai yra tokie kaip “statysiu pastatą”, “plukdysiu gėrybes” arba “gaminsiu produkciją” ir pan. Įdomiausia tai, kad visi žaidėjai atlieka tą patį veiksmą eilės tvarka, todėl rinkdamasis jį tu tarsi užgroji muziką, pagal kurią vėliau šoks visi tavo konkurentai. Tarkim, jeigu pasirenku veiksmą “statysiu pastatą”, tai aš statau pirmas… tada stato man iš kairės sėdintis žmogus (tebūnie jis vardu Chosė Alechandro, ok?)… tada jam iš kairės sėdintis… ir taip kol pastato visi žaidėjai, nes aš pasirinkau tokį veiksmą ir visus priverčiau tą padaryti. Tuomet iš likusių veiksmų renkasi minėtas Chosė Alechandro – jis renkasi “gaminti produkciją” ir gamina pirmas… tuomet gamina kairėje nuo jo sėdintis… tuomet kitas… ir t.t. Pastaba: Chosė Alechandro nebegalėjo rinktis “statyti pastatus”, nes aš tokio veiksmo kortelę jau buvau paėmęs… Sukasi ratas, visi žaidėjai išsirenka po vieną veiksmą, ir tą veiksmą tenka nuveikti visiems žaidėjams. Taigi, bendrai kalbant tereikia perprasti tuos 7 veiksmus ir viskas. Nu kaip… toli gražu ne viskas, tačiau tai yra žaidimo mechanikos pamatas – tie septyni veiksmai ir jų atlikimo tvarka. P.S. žaidėjas, kuris paima veiksmą dar gauna ir kažkokią papildomą naudą, pvz.: inicijavęs pastatų statybą tai darys už pastatus mokėdamas vienu pinigu mažiau… inicijavęs “produkcijos gamybą” gaus vienu produktu daugiau ir t.t.

Toliau turime į dvi dalis suskirstytas žaidėjų lenteles, t.y. žaidėjų salas. Apačioje yra kvadračiukai (plantacijos), kur auginsime kažką (kukurūzus, kavamedžius, tabaką, cukranendres ar indigo, t.y. džinsinei medžiagai naudojamą pluoštą). Viršuje yra keturkampiai, kur dėsime pastatus – kavos apdirbimo cechą, tabaką cigaretėmis verčiančią gamyklą ar iš indigo džinsus siuvančią siuvyklą. Tada į savo salą kviesime darbininkus (tie rudi apskritimai), kad būtų, kas tabaką augina ir kas paskui iš jo cigaretes suka, nes tik taip galėsi pasigaminti sau vieną kubelį “TABAKO produkto”. Jeigu kas nors skins, bet niekas nesuks cigarečių, tai produkto nebus… Nebus jo ir atvirkščiai, jeigu bus, kas suks cigaretes, bet nebus ką sukti, nes niekas tabako neaugino… Taigi, savo saloje kaupdamas plantacijų (augaliukų) ir pastatų korteles visada bandysi kurti harmoningą salos ekonominę sistemą, kuri maksimaliai efektyviai išnaudotų tavo turimą darbininkų kiekį ir gamintų tau kuo daugiau naudos… kurią išreiškia pinigai, arba PERGALĖS taškai. Pinigų reikės, kad galėtum pirkti pastatus, o štai pergalės taškai yra tai, kas skaičiuojasi žaidimo pabaigoje ir kas apsprendžia žaidimo nugalėtoją. [Džiaugiasi širdis, kad Puerto Rico kūrėjai suprato ekonomikos esmę ir pergalę skiria tam žaidėjui, kuris turi daugiausiai pergalės taškų, o ne pinigų, nes pasikartosiu – “įmonės tikslas nėra turėti kuo daugiau pinigų ar kuo didesnį pelną – esmė yra didinti įmonės vertę savininkams”.]

Pastatai ir jų gausybė yra tai, kas gasdina labiausiai – kiekvienas iš jų duoda kokią nors naudą jo savininkui ir tų pastatų bei duodamų naudų yra tiek daug, kad tu jų nei visų žinai, nei žinai ko tau išvis reikia… Patarimas pirmosioms (bandomosioms) žaidimo partijoms – nesistenkite paaiškinti visų pastatų reikšmių ir duodamų naudų iš karto, nes tam sugaišite kokį pusvalandį ir tik išgasdinsite susirinkusius žaidimo naujokus (jiems mintyse suksis viena mintis: “ką aš čia darau – geriau jau būtume žaidę monopolį“). Taip jau yra, kad žaidimo pradžioje retas kuris galės rinktis pastatą statybai iš plataus pasirinkimo – pradžioje visi yra bėdžiai, ir vos suduriant galą su galu aktualiau auginti daugiau kukurūzų, nei kokius nors ištaigingus pastatus statyt. Vėliau žaidime pastatai pradės dominti vis daugiau, todėl jų statymo manija apims visus žaidėjus panašiai tuo pat metu – štai ir puiki proga visiems interesantams pasiklausyt, ką “reiškia” vieni ar kiti pastatai, kuriuos galime įpirkti dabar. Dar toliau žaidime visi žaidėjai valdys jau žymiai didesnius piniginius srautus, todėl šioje fazėje jau galėsime skaityti ir brangiausiųjų pastatų “reikšmes” – tai savotiškas patarimas norint išvengti ilgo aiškinimosi žaidimo pradžioje, kuris nieko gero neduos: žaidėjai taip ar taip pamirš pusės pastatų naudas, o ir nelabai supras, kam jų gali reikėti… Be to, didelio praradimo dėl per vėlai “atrasto” pastato nėra – taip nutinka tik per pirmąją partiją šio žaidimo naujokams, todėl jau žaisdami iš tikrųjų (“ant rimtųjų” = “iš karvės”) jie puikiai žinos ir atmins daugumą pastatų. Tuo labiau, kad netgi keturkampės pastatų kortelės apačioje turi trumpą paaiškinimą, kokią naudą jos teikia – žaidėjams ši informacija labai greitai pravalo voratinklius atmintyje ir žaidimas tampa paprastu ir suprantamu. Tiksliau, tuo momentu taisyklės jau būna perprastos, nors jos, pasikartoju, ir nėra paprastos. Kalambūras gavos.

Kas dar? Oij kiek daug dar liko nepasakyta, nes iš esmės visada yra dar kažkas neatrasto – šis žaidimas neturi vieno kelio į sėkmę, todėl niekada nežinai, kaip šį sykį teks suktis iš padėties, kad finale pelnytum pergalę. Vieni patyrę “PuertoRico’iečiai” sako, kad laimėti žaidimo pabaigoje neperkant nė vieno didelio pastato yra beveik neįmanoma, tačiau traukinukai tą misiją neįmanomą dažnai ima ir įgyvendina… Esmė yra visokeriopai gerai išvystytas ūkis, kuris duotų daugiau pergalės taškų nei konkurentų… Dar yra pastatų, kurie naudingi tik žaidimo pradžioje, o kurie – tik pabaigoje, tačiau to nežinojimas nieko blogo neduoda… Ką auginti irgi nėra aišku, nors rinkos kaina diktuoja brangiausiai vertinamos kavos populiarumą mūsų žaidėjų tarpe, man visada patinka auginti jokios piniginės naudos neduodančius kukurūzus. Tiesiog man patinka kukurūzai, ir tiek.

Kuo žaidimas geras? Visų pirma, tai paprastos nepaprastos taisyklės – nepaprastumas žaidimui suteikia universalumą ir prisitaikymą prie bet kokių žaidėjų, o paprastumas leidžia jas greitai perprasti ir taisyklių knygutę atidėti į šoną jau po pirmosios partijos. Begalė žaidimą sudarančių elementų, pastatų įvairovė ir rodos niekada taip pat “nesusidedanti” žaidimo eiga suteikia Puerto Rico didelio kitoniškumo kriterijų – niekada nežaisi tokios pat partijos ir vargu ar šįsyk pavyks laimėti naudojantis tokia pat strategija kaip ir praeitą kartą… Žaidimo mechanika paprasta, bet ne prasta – tie riboto skaičiaus veiksmų pasirinkimai yra greitai peprantami ir leidžia žaidimui įsisukti didesniu greičiu, nestabdant kas kartą dėl “nesugalvoju ką daryti” problemų. Iš to seka netgi noras pavadinti žaidimą “greitu”, tačiau vargu ar pusantros valandos laiko tarpas yra mažai? Kaip ten bebūtų, žaidimas baigiasi visada ne laiku – atrodo vos tik įsivažiavai, vos tik įsigyvenai, o žaidimas ima ir baigiasi. Tai dar kartą parodo, kad žaidimas neprailgsta ir laikas prabėga akimirksniu. Žavi ir tai, kad čia esanti konkurencija tarp žaidėjų išties nėra jau tokia piktybiška – retas tokios “sala ir produkcija iš naujojo pasaulio” tematikos žaidimas išvengia karinės tema tikos ar bent jau piratų, o čia nieko tokio nėra. Tiesa, norint varžovą “išdurti” tai padaryti visgi galima – tereikia pasirinkti produk cijos išplukdymo veiksmą, kuomet aiškiai matai, kad laivuose vietos užteks tik taviškei produkcijai… tuo tarpu kitiems teks išmesti taip sunkiai uždirbtus produkcijos kubelius ir gamintis naujus. Taip pat norisi pagirti Rio Grande (traukinukai turi būtent šios firmos išleistą dėžutę) už itin kokybiškus komponentus – nuo kieto kartono kortelių (kurios nebijo net riebaluotų rankų) iki skirtingų spalvų kubelių, kurie yra kampuoti ir todėl nesirutulioja nuo stalo taip lengvai kaip kokie nors cilindriukai). Finalizuojant tereikia priminti, kad pergalę pasiekti galima milijonais skirtingų strategijų, todėl daryk tai, ką mėgsti ir kas tau atrodo teisinga, o toliau jau belieka tikėtis, kad ir žaidime šiek tiek egzistuojantis sėkmės faktorius ims ir padės tau, jaunasai Kristupai Kolumbai!

*Žaidimo idėja: 9/10
*Taisyklių paprastumas: 7/10
*Taisyklių perpratimas: 9/10
*Žaidimo išvaizda: 9/10
*Žaidimo elementų kokybė: 9/10
*Žaidimo lauko ir taisyklių dizainas: 9/10
*Žaidėjų patirties įtaka: 7/10
*Azarto lygis: 8/10
*Pabodimo faktorius: 8/10
*Žaidimo kainos ir vertės santykis: 9/10
BENDRAS REZULTATAS: 84/100

ATSIBODO šis neatsibostantis žaidimas? Tuomet še tau puiki žinia: žaidimas turi ir pratęsimą, kuris įneša dar daugiau papildomų pastatų ir naują plantaciją – miškus. Geriausia tai, kad pratęsimo korteles galime atsispausdinti patys, taip nemokamai atnaujindami galbūt jau pribodusį pagrindinį Puerto Rico. Tereikia atsispausdinti šį PDF.

Galų gale, jeigu dar liko kas nors nepasakyta (o kad liko, tai faktas), tai tegu tai tampa atradimais pačiam tamstai. Kita vertus, taisykles žymiai tiksliau už mane paaiškina neseniai “atia” stalo žaidimų recenzijų filmukams pasakęs visagalis Scott’as:

Offtopic –>> Juokingiausia tai, kad su šiuo žaidimu pasitikome Naujus Metus ir jį apšildėme ne kuo kitu, o turbūt labiausiai paties Puerto Rico nemėgstamu Villa Paletti – žaidimu, kuris 2002 metais nurungė kitus žaidimus (įskaitant ir patį Puerto Rico) bei pelnė Spiel des Jahres titulą… Keista, kad du kadaise dėl stalo žaidimų Oskaru laikomo prizo varžęsi konkurentai šiuos naujuosius metus ėmė ir sutiko drauge! 🙂 Taika pasaulyje valdo!

P.S. Villa Paletti recenzija irgi bus, ir bus ne už kalnų (juk jau ir taip vėluojame 9 metus…)

P.P.S. sąžinės užgraužtas noriu pastebėti, kad iliustracijos čia paimtos iš BGG nuotraukų galerijos.

P.P.P.S. Puerto Rico žaidimo kaina yra apie 119 Lt


%d bloggers like this: