Home > !RECENZIJOS > Ligretto // (mini)recenzija Nr. 29

Ligretto // (mini)recenzija Nr. 29

Pavadinimas: Ligretto
Žaidėjų skaičius: 2-4 (su kiekviena papildoma pakuote prisideda dar +4 žaidėjai)
Žaidimo trukmė: nuo 15 min.
Žaidimo tipas: Card games

Lietuvoje gana populiarus kortinis žaidimas LIGRETTO, kuriam kaip ir būtų galima mini-recenziją padaryti, kad jau apie tai užsiminėme, tačiau vargu ar tai bus iki galo sąžininga šio žaidimo atžvilgiu.

Tai itin paprastas “apšilimo” ir “filler’io” tipo kortinis žaidimas, kuriame labai svarbui reakcija, greitis, susikaupimas ir visi kiti “panikos laive” išvengimo bruožai🙂

Žaidimo esmė gana paprasta: išdėti kuo galima daugiau kortų vienos spalvos paeiliui nuo 1 iki 10 viduryje stalo ir būti pirmu, išnaudojus visas savo Ligretto kortas. Čia geras dalykas tas, kad viskas vyksta vienu metu, t.y. visi žaidėjai dėlioja kortas vienu metu, todėl vieno kažkurio pagreitintas tempas nervuoja kitą, o trečiojo nesėkmė išmuša iš vėžių ir ketvirtąjį…

Kortos rankose prasuka nemažai ratų, todėl vienas iš pagrindinių klausimų yra jų ilgaamžiškumas, ar ne? Galiu pasakyti, kad esu matęs ne vieną jau daug partijų mačiuosią Ligretto kaladę ir vaizdelis ten išties neblogas.

Ar žaidimas toks įdomus, kad jį norėtųsi kartoti? Na pirmus kelis kartus galbūt ir taip, tačiau vėliau jis atguls į lentynos kraštą ir lauks specialių sąlygų, pvz.: pliažo režimo, išvykos į gamtą ar vakarėlio nuotaikos “pralaužimo” misijos.

Privalumai? Paprastos taisyklės, greitas jų perpratimas, pakankamai žema žaidėjų amžiaus riba🙂

Ar jis atsibos? Tau, kuris šį žaidimą turi kasdien ir kuris jį žaidžia kur kas dažniau nei tie reti svečiai šiuo metu iš malonumo baigiantys nuprotėti prie Ligretto žaidimo… deja, taip.🙂 Nusibos labiau nei UNO, kuris priedo dar ir universalesnis “žaidėjų” skaičiumi.

Bet LIGRETTO yra smagus žaidimas, ir tikrai savo atitarnaus… nebent jau imdamas jį į ranką supranti, kad tai visiškai ne tavo tipo daiktas.

*Žaidimo idėja: 7/10

*Taisyklių paprastumas: 9/10
*Taisyklių perpratimas: 10/10
*Žaidimo išvaizda: 5/10
*Žaidimo elementų kokybė: 7/10
*Žaidimo lauko ir taisyklių dizainas: 5/10
*Žaidėjų patirties įtaka: 7/10
*Azarto lygis: 8/10
*Pabodimo faktorius: 4/10
*Žaidimo kainos ir vertės santykis: 5/10
BENDRAS REZULTATAS: 67/100

Kaip jis žaidžiamas papasakos netgi ir pats T. Vasel🙂

<…>

Beje, LIGRETTO fanams patiks ir dar viena naujiena: LIGRETTO DICE.

Tai tas pats žaidimas, tik “kauliukų” formato.🙂 Čia taip paprastai/trumpai šnekant.

Žaidime daug spalvotų kauliukų ir nemažiau jų ridenimo… ir vėlgi, viską lems greitis, reakcija ir gebėjimas atjungti kitus šiuo metu nelabai reikalingus pojūčius, kad viską sufokusuoti į žaidimo stalą.🙂

Žaidimas skirtas irgi 2-4 žaidėjams, ir truks apie 20 minučių.

Kadangi pats šios versijos nesu bandęs, tai daugiau pasisakyti leidžiu šiam jaunajam ekspertui iš theBoardGameFamily.com🙂

  1. 2012/01/06 at 01:29

    taip tai fileris, bet pradžioj kaip sėdom, tai nuo kokios 21h iki 03 lošėm😉 buvo užsikabinimas;) .

    • 2012/01/08 at 18:06

      kas šiaip dažnai būna tiesa su daugeliu lengvų filerių, kuriuos PIRMĄ kartą išbandai ir pakimbi… man visai nesenai tas pats su “NE AČIŪ” kortomis buvo🙂

  2. Juliusan
    2012/01/09 at 13:57

    Na ne visai sutikčiau, kad Ligretto greičiau pabos, nei Uno. Ar teko žaisti UNO pagal originalias taisykles? Pakankamai nuobodus ir beveik be jokios pasirinkimo galimybės: ateina tavo eilė – dedi arba trauki ir viskas. Kaip pridedi visokių ten “gali mesti be eilės” arba “2+ kortos sumuojasi” taisyklių, tada jis pasidaro įdomus reakcijos žaidimas, kurį jau galima lyginti su Ligretto… Na o dėl žaidėjų skaičiaus – dviejų Ligretto kaladžių užtenka 8 žaidėjams. Ar labai dažnai tenka žaisti didesnėje kompanijoje?

    • 2012/01/09 at 14:24

      teisybę sakai, tačiau UNO žaidžiame būtent su visomis reikalingomis žaidėjų pastoviam įsitraukimui taisyklėmis, kas, kaip pats ir sakei, paverčia UNO smagiu reakcijos žaidimu. Kita vertus, Ligretto yra vien tik reakcija – čia nieko nepaplanuosi, nepaskaičiuosi, neįžvelgsi (kokios jau išėjo kortos, kas kiek turi ir pan.), todėl prasisukai ratelį du (na gerai, kad ir 5-8 partijas) ir viskas, užtenka. Be to, UNO žaidžiame beveik nežiūrėdami žaidėjų skaičiaus limito, nors jis ir yra, o čia jau reikalavimas kelioms kaladėms atsiranda norint perlipt 4 žaidėjų ribą. Nieko nesakau, smagus tas Ligretto, tačiau ilgam laikotarpy UNO kortoms neprilygs.

  3. Juliusan
    2012/01/09 at 22:55

    Su UNO tai man buvo atvirkštinė situacija. Taip smagiai žaidžiau šimtus kartų, o po to (savo nelaimei) nusprendžiau pasidomėti – o kokios, vis dėlto, yra tikrosios taisyklės. Nuo to karto, turbūt, dar nė karto nebuvau paėmęs… Niekaip neatsigaunu nuo šoko🙂 Bet šiaip sutinku, kad jei UNO nebūtų tiek iki gyvo kaulo išžaistas, tai Ligretto neatrodytų toks patrauklus. Kita vertus, reakcijos žaidimai labai dažnai ima ir užkabina. Ir įsitrauki į, atrodo, to pačio nuobodaus darymą dar ir dar kartą. Ir čia ne tik Ligretto būdinga, bet ir kitiems: Jungle Speed, Gheistes Blitz ir t.t…

    • 2012/01/10 at 09:48

      puikumėlis, kad paminėjai abudu, nes kaip tik ne vienas klausinėja apie juos pastaruoju metu (matyt Kalėdoms planavo jamt), tai reiktų kažką suguldyt alternatyvaus vien-tik-teigiamam pardavėjų aprašymui🙂 bet reakcijos žaidimai, bent jau man, nusibosta į trečią partiją. Smagu pradžioj, kol nauja, bet… arba tada reiktų gal į vakarėlio ašį įmontuot juos, tada vėl viskas keičiasi, nes draugai įsijungę tave patį įtraukia.

  1. No trackbacks yet.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: