Archive

Archive for February, 2011

Yahtzee // Recenzija Nr.17

2011/02/25 5 comments

Pavadinimas: Yahtzee
Žaidėjų skaičius: 1-10*
Žaidimo trukmė: nuo 30 min.
Žaidimo tipas: Dice
BGG reitingas: 6716

Traukinukų bėgius baigia sušildyti artėjančio pavasario nuojauta, todėl keičiantis sezonams imame ir paišdykaujame – štai jums “stalo žaidimas”, kuris įdomus tiek, kiek ir jo istorija. Suprask kaip komplimentą arba kaip pažeminimą – tinka abu variantai 🙂 Skaitome su klasikinį žaidimą atitinkančiu traukinukų radijo garsu:

Originalios versijos logotipas

ISTORIJA. Ji išties graži ir paprasta. Dar 1956 metais šį žaidimą “sukūrė” toks Milto Bradley, kuris vėliau atidarė savo vardo žaidimų įmonę. Jos sėkmę geriausiai įvertina faktas, kad 84-aisiais sėkmingai dirbančią įmonėlę ėmė ir “prarijo” gigantas HASBRO. Bet ne apie tai čia. Jau minėtas ponas Bradley nesukūrė žaidimo “nuo nulio”: jis paėmė kelių jau seniau egzistavusių žaidimų mechanikas ir suliejo jas į vieną, todėl šiandien Yahtzee dažnai vadinamas įvairiais vardais, pvz.: “dice pokeriu”. Įdomu tai, kad, pasak pačių HASBRO, žaidimo pirmtakas vadinosi Yacht ir jį “sukūrė” kanadiečių porelė, kuri… tiesiog labai mėgo žaisti šį žaidimą su draugais savo jachtoje . Nuo to laiko pasaulis šį žaidimą žaidžia įvairiausiose formose su įvairiausiais pavadinimas – “jadzių” versijų yra beveik tiek pat daug, kaip ir kokių UNO kortų.

Skaitome toliau…

Read more…

Dixit 3? Taip, tik pavadinimas visai kitoks…

Turime gerų žinių DIXIT žaidimo mėgėjams – paaiškėjo kaip vadinsis nauja žaidimo versija, kuri bus kartu ir pratęsimas pirmajai, ir visiškai atskiras žaidimas. Nieko čia stebuklingo, kada žaidimo esmė yra spalvingos ir pikčiuresqiškos kortelės 🙂

Žaidimas vadinsis Dixit Odyssey, atrodys štai taip:

Naujojo žaidimo pakuotėje rasime visiškai šviežias 84 kortas, kurias nupaišė Pierô ir puikiai “diksitams” pažystama Marie Cardoua (ji ir yra Dixit ir Dixit 2 piešinių autorė). Taip pat naujoje dėžutėje rasime išlankstomą lentą, naujus triušėlius-vaikštukus, o ir pati dėžė bus pakankamai didelė. Kokia didelė? Tokiaaaaa didelė, kad sutalpintų visas tavo turimas Dixit korteles iš visų versijų…


Cenzūra nuogiems “stebuklams”

2011/02/22 3 comments

Įdomus the State of Games pastebėjimas apie nuogo kūno ir erotikos simbolius žaidime 7 Wonders.

Žaidime esančios kortos (bent jau kai kurios iš jų) alsuoja erotiškumu, todėl kai kurias iš jų netgi teko “perpiešti” taip, kad “praeitų” cenzūrą.

Dar viena atseit “atvira” kortelė yra ir altorius – paspaudus ant žemiau esančios nuotraukytė atsidarys didesnė.

Bet čia ne tik 7 Wonders atveju galioja ši taisyklė – fantasy stilius turbūt net neįsivaizduojamas be “nuogumo”, ar ne? Tą puikiai iliustruoja ir kinas (ypač paskutiniu metu mėgstamas žanras patapo), ir knygos/komiksai… tai kas belieka stalo žaidimams? Imti ir veilokais bei golfais aprengti karingasias princeses?

Kas dar?

Bandau prisiminti mintyse Dixit kortelių paveikslėlius, bet lyg ir nieko pikto neužkliuvo…

Juokingiausia tai, kad bandant prisiminti kokį nors pusnuogį fantasy veikėją, prieš akis atsiranda šie vaizdeliai – vienas matyt dar vaikystėj teliko įkaltas į pasamonę, o kitas tiesiog šviežiausiai atminty užsilaikęs su raktiniu žodžiu “kinas”.

 

Ghost Stories // Recenzija Nr.16

2011/02/18 11 comments

Pavadinimas: Ghost Stories
Žaidėjų skaičius: 1-4
Žaidimo trukmė: nuo 60 min.
Žaidimo tipas: Co-operative, Strategy
BGG reitingas: 123

Vaiduoklių medžiotojai sukluskite – jums teks kovoti su piktosiomis dvasiomis! Tačiau Ghost Stories yra kur kas daugiau nei tik tai…

DĖMESIO: prieš pradedant skaityti tiesiog būtina įjungti šį rytietišką muzikinį foną, kurį galima klausyti nuo bet kurios vietos – čia pagal skonį:

Northern Taoist Ambient Mix 1 by Sounds Asleep Records Ltd

...miestelio gyventojai nė neįtaria, kad Wu-Feng ketina sugrįžti...

Taigi, kas per ISTORIJA? O ji labai gražiDaugelį gyvybių nusinešusi kova su 9 pragarų valdovu Wu-Feng tapo istorija, kuomet jo pelenai buvo palaidoti miestelio kapinėse, tačiau ne daug kas žino, kad šis bestija ketina sugrįžti į mūsų – gyvųjų – pasaulį ir terorizuoti kaimelio gyventojus. Laimei, į kovą su piktuoju Wu-Feng stoja Fat-Si (arba tiesiog Taoistų vienuoliai). Būtent šiuos veikėjus ir valdys žaidėjas, stengdamasis nubrėžti aiškią liniją tarp gyvųjų pasaulio ir piktųjų pragaro dvasių…

iš šešėlio išlenda pats Antoine!

Bendrai kalbant, žaidimas išties gerai perteikia RYTŲ dvasią: tai pasiekiama dėka žaidimo dizainerio iš Prancūzijos Antoine Bauza gebėjimų kurti grožį… net jei tas grožis baisus (visose kortelėse gražiai nupieštos visokios baisybės). Iš tikro, net nežinant šio fakto žaidimo išvaizda iškart “kvepia” frankofoniška tapyba ir  komiksine kultūra. Kuo, beje, ir pasižymi prancūzai… Daugiau šio dizainerio darbų galime rasti dėžutėje, ant kurios puikuojasi pavadinimas 7 Wonders – taip, šis jau pagarsėjęs praėjusių metų žaidimas taip pat kurtas Antoine rankomis. Gana apie autorių…

INTRO. Žaidimas išleistas 2008 metais. Metais, kuomet atsirado daugiau nei bet kada anksčiau kooperatyvinių žaidimų. Kitais žodžiais, tokių, kur žaidėjai žaidžia ne konkuruodami vieni su kitais dėl asmeninės pergalės, o atvirkščiai – komandoje ir kovodami dėl bendros pergalės prieš žaidimą. Traukinukai mėgsta šį žaidimo tipažą, ir reikia pripažinti, kad Ghost Stories puikiai įgyvendina kooperatyvinę mechaniką.

ŽAIDIMO LENTA. Gera žinia ta, kad žaidimo lentą, t.y. miestelį sudaro 9 kvadratinės kortelės, kurias kiekvieną kartą išdėlioji atsitiktine tvarka… to pasekoje pastoviai žaidi ant “naujos” lentos. Toliau iš visų keturių pusių pristumiama žaidėjo spalvos lentelė – jų yra keturios (žalia, raudona, geltona ir mėlyna). Toje lentelėje yra aiškiai pažymėtos vietos 3 kortoms, o apačioje nupiešta speciali to žaidėjo galia. Taip, kiekvienas žaidėjas, t.y. Taoistas vienuolis turi po kažkokią super galią, kuri jam leidžia kažką nuveikti geriau nei kitiems vaiduoklių medžiotojams. Gera žinia – kiekviena žaidėjo lentelė yra dvipusė, ir skirtingose pusėse yra skirtingos spec. galios. Tai reiškia, kad žaidime turime 4 lenteles, iš kurių kiekviena turi po 2 spec. galias – iš viso 8 spec. galios, kurios atsitiktine tvarka paskirstomos žaidėjams prieš pradedant žaisti žaidimą. Tai reiškia, kad didelė tikimybė, jog kaskart žaisi su vis kitokia spec. galia, ir tai yra gerai (nepabos taip greit).

"reklaminis" stendas

ELEMENTAI. Ko jau ko, bet visokių figūrėlių, žymeklių, vaikštukų, kauliukų, stovelių ir pinigėlių žaidime yra daug visokių. Smagu, kad vos ne kiekviena spec. galia ar vaiduoklio nešami apdovanojimai turi realų DAIKTĄ, įkūnijantį tą kažką… Tačiau mažiau patyrusiam žaidėjui tokia makalynė gali kelti sumaištį – kas čia ką reiškia ir kas čia ką daro? Kiekvienas žaidėjas turi Yin-Yang žymeklį (savotiškas koziris), tada Qi (tariasi “či”) taškų-pinigėlių (nors pinigai žaidime neegzistuoja), tada renka 5 skirtingų spalvų Tao žetonus (kiekvieną spalvą atspindi vaiduoklius gasdinanti materija: geltona – ryžiai arba maistas; mėlyna – veidrodėliai; žalia – sidabriniai skambaliukai; raudoną – smilkalai; juodą – laimės pinigėliai). Tada dar yra dvi auksinės Dievo Budos skulptūros, galios žetoniukai, specialus vienuolių galias apribojantis “reklaminis stendas” ir t.t. 🙂 Visko tiek daug, kad net manyčiau persistengta: gražu, smagu, glosto širdį, tačiau pasikartosiu – naujokui ar mažiau patyrusiam žaidėjui šie didelės įtakos žaidimui neturintys elementai įneš daugiau nei pridera streso, pasimetimo ir išgąsčio…

TAISYKLĖS. Čia bus vienas riebus minusas. Taisyklių knygutė labai neaiški (gali parsisiųsti ją čia). Tenka skaityti iš naujo vėl ir vėl tam tikras vietas, kad suprastum, ką čia dabar reiškia viena ar kita vaiduoklio kortos reikšmė, ir ypač (!) kaip ji sąveikauja su tam tikrais žaidimo aplinkos veiksniais… Krūva dalykų taisyklėse taip ir nepaaiškinta, o pirmiesiems kartams geriau jau pasižiūrėti daug tvarkingiau susuktus filmukus (žr. šio įrašo apačioje), negu bandyti šokinėti per tą knygutę pirmyn ir atgal. Nemažiau pasimetimo nutinka tuomet, kai sugalvoji pirmą kartą pažaisti 1 žaidėjo režimu (dar vadinama Solitaire režimu) – čia viskas dar šiek tiek kitaip, todėl ir vėl bandai pagalbos ieškoti ne taisyklių knygutėje, o interneto forumuose. Beje, lankantis juose pasidaro aišku, kad ne tik traukinukams kyla daug klausimų 🙂 Beje, šalia taisyklių knygutės (kurių žaidimo dėžėje randame net kelis vienetus skirtingomis kalbomis – verkia medžiai be reikalo kertami) gauname ir tokius paaiškinamuosius lapus, kur visokios kortų reikšmės paaiškintos. Naudinga, tačiau neapleidžia jausmas, kad tas reikšmes buvo galima kaip nors žaidimo lentoje arba žaidėjo lentelėje nupiešti priminimui… Hm.

ŽAIDIMO EIGA. Žaidėjai savo ėjimo metu įgyvendina dvi fazes – Yin ir Yang. Šį simbolį yra tekę matyti, tiesa? Tačiau ar žinai, kas slypi po Yin ir Yang? Paaiškinti yra gana sudėtinga, todėl geriau jau pasiskaityti literatūrą apie tai, tačiau labai trumpais išvirtais ir nusūdytais iki paprastumo žodžiais tariant, Taoistų filosofijoje Yin ir Yang parodo Gėrį ir Blogį. Lai atleidžia man Taoistai už tokį niekšiškai supaprastintą paaiškinimą, tačiau to, deja, reikėjo tam, kad galėčiau sugrįžti prie Ghost Stories žaidimo apžvalgos.

Taigi, kiekvienas žaidėjas savo ėjimo metu pradedan nuo Yin fazės ir baigia Yang faze. Abi tos fazės susideda iš trijų skirtingų etapų. Yin fazės metu veikia blogio jėgos: vaiduokliai grasina miesteliui, traukiamos blogio kortos, netenkama taškų… Po jos ateina Yang fazė, kuomet jau veikia gėris, t.y. Taoistas. Jis visų pirma eina su savo vaikštuku ant kurios nors miestelio figūrėlės, tuomet prašo miestiečio pagalbos (t.y. naudojasi tos kortelės galia) arba atlieka egzorcizmą – taip galima nugalabyti vaiduoklių kortas, ir kuriam laikui sumažinti vaiduoklių puolimą.  Žaidimas sukasi gana greitai, o ir tie etapai greitai perprantami ir įdomūs visiems žaidėjams. Pvz.: kuomet vaiduoklio kortą traukia raudonas žaidėjas, kiti tuomet ne žiovauja, o įdėmiai stebi, ką gi ištrauks jų kompanionas – žaidimas pritraukia dėmesį ir jį išlaiko, ir tai labai gerai.

Įdomu, o kokia ta žaidimo esmė?

Esmė tame, kad žaidimas kiekvieno žaidėjo rato metu įneša vis daugiau ir daugiau vaiduoklių į miestelio prieigas, todėl kuo toliau, tuo sunkiau tenka kovoti prieš juos. Žaidėjai žaidžia kartu ir bando nugalėti paties Ču-Feng prisikėlimo kortą – ši korta “ištraukiama” visada tuomet, kai lieka 10 kortelių. Prieš pradedant žaidimą, atskaičiuoji 10 kortų, ant jų viršaus uždedi galingąjį Wu-Feng, tuomet ant jo viršaus užkeli visą likusią kortų kaladę. Taigi, tampa aišku, kad visi vaiduokliai, kurie tave puola žaidimo pradžioje tėra laikinas masalas, bandantis kaip įmanoma labiau išvarginti Taoistus ir atimti kuo daugiau jų turimų pagalbinių priemonių – kalbu tiek apie spec. galias, tiek apie Taoistų pagalbinius žetonus… Žaidėjai laimi tik vienu atveju – kuomet ištraukus Wu-Feng kortą ji nugalima. Tam tikslui įgyvendinti turi laiko tol, kol yra likusių vaiduoklių kortų, o jų kaip žinia po Wu-Feng korta būna likę 10. Taigi, nemiegok…

Tačiau žaidėjams pralaimėti galima kur kas lengviau – žaidėjai pralaimi visi kartu, todėl čia veikia principas “vienas už visus, visi už vieną”. Netekai paskutinių Qi taškų, tavo vienuolis numirė (tiesa, jį prikelti gali kiti žaidėjai, tačiau laikas ir ėjimai tampa labai brangūs, todėl kartais vietoj gelbėjimo labiau apsimoka kovoti su tuo metu daug galvos skausmo keliančiais vaiduokliais), tačiau tu vis tiek “lieki” žaidime ir gali patarinėti, nes juk jeigu laimės likę gyvi vienuoliai, laimėsi ir tu!

Įdomu tai, kad kiekviena kortelė, kurią traukiame turi tris savo veiksmų zonas – jos parodytos kortelės apačioje. Jeigu ant kortelės kažkas nupiešta kairiajame apatiniame kampe, tą veiksmą reikia atlikti tuo metu, kuomet kortelė paimama (t.y. iškart). Viduryje apačioje esantis veiksmas turės būti atlikti kas ratą kuomet ateis vėl to žaidėjo eilė – ir taip tol, kol nugalėsi šią kortą. Kaip ją nugalėti? Paprastai – tereikia su savo Taoisto vienuolio vaikštuku prieiti prie šios figūrėlės krašto (ateiti ant tos miestelio kortelės, prie kurios padėta ši korta) ir mesti kauliukus. Kiekvienas vaiduoklis turi tam tikrą “gyvybę” ir ją parodo spalvoti aprskritimai kortelės viršuje – šis juodasis Dark Wraith turi “trijų juodų” gyvybę, kas reiškia, kad norint jį nugalėti teks ridenti tris kauliukus ir išridenti tris juodas puses (ant kauliukų yra ne skaičiai, o spalvos). Prie išridentų spalvų galima pridėti savo per sukauptus spalvotus žetonus, kurie atstoja trūkstamą spalvą, pvz.: išridenai du juodus ir vieną geltoną, tai geltono tau čia nereikia… tiesiog atiduodi vieną juodą amuletą, kuris pridėjus prie dviejų kauliukų ir sudaro “tris juodus” – jėga, kuri nugali šio vaiduoklio kortelę ir ją pašalina iš žaidimo. Kortos apatiniame dešiniame kampe esanti reikšmė parodo, kokį veiksmą reiks atlikti kuomet vaiduoklio kortelė bus po sėkmingo egzorcizmo šalinama iš žaidimo. Šiuo atveju, žaidėjas gali pasirinkti – arba imti vieną Qi tašką, arba susigrąžinti Yin-Yang amuletą. Kaip taisyklė, dešiniame kampe dažniausiai būna apdovanojimų veiksmai, kuriuos gauni kuomet nugali kortą.

kaimiečiai tik ir laukia, kada paprašysi jų pagalbos...

SĖKMĖ ar STRATEGIJA? Ir tas, ir anas. Sėkmės čia labai daug – ir kortas trauki, ir kauliukus rideni, ir spec. galias žaidimo pradžioje atsitiktines gauni… Tačiau čia tas sėkmės faktorius anaiptol nėra blogas – jis suteikia žaidimui daugiau įtampos, nes niekuomet negali būti tikras, kad tavo planas išdegs (net ir Taoistas kovotojas nėra visagalis). Kauliukų ridenimas yra vienintelis tikras sėkmės faktorius, ir čia jau nieko nepadarysi. Tuo tarpu pačių kortų-vaiduoklių traukimas nėra jau toks “sėkmingas”visos kortelės yra blogos ir blogesnės viena už kitą, tačiau ištraukus ją tu kartais gali įtakoti, kur ją reikės pastatyti… Galbūt kurio nors vienuolio spec. galia leidžia jam be didelio vargo nugalėti šį kitiems Taoistams mirtiną vaiduoklių? Tuomet tiesiog padedi kortelę arčiau to galingojo ir tiek žinių. Kitas dalykas – strategavimas. Čia jo tikrai yra, ir bandant užbėgti įvykiams už akių (planuoji kelis žingsnius į priekį – tiesa, tik kelis, nes daugiau neišeis dėl pastoviai atsirandančių naujų-nenumatytų problemų su naujais vaiduokliais). Taip pat bandai kaip įmanoma efektyviau išnaudoti visos komandos spec. galias, taip kartu su visais spręsdamas pastoviai naujų vaiduoklių tau keliamus galvos skausmo uždavinius. Taip pat reikia atsižvelgti ir į žaidėjų vaikštukų pozicijas miestelyje – kai kurie žaidėjai gali atsisakyti vaiduoklių egzorcizmo (pvz.: dėl silpnų savo galių arba nelaimingo horoskopo tądien ridenant kauliukus) ir tiesiog vaikščioti po miestelio korteles ir aktyvinti jųjų vertes. Žaidimas yra komandinis, ir čia komandinė taktika yra labai svarbi! Niekas nelaimės žaidimo, jeigu bandys slapčia suregztą planą įgyvendinti vienas ir taip atseit užsitarnauti gelbėtojo etiketę – šnipštas. Tik komandinė taktika leidžia nugalėti šį žaidimą… ir patikėk manim, nugalėti jį nėra taip jau lengva. Dar vienas geras dalykas – yra keturi skirtingi sudėtingumo lygiai. Iš tikro, visi jie skiriasi kone vienu dalyku – kiek Wu-Feng inkarnacijos kortelių įmaišysi į bendrą kaladę? Normaliu režimu, kaip ir sakiau, įdedi vos vieną. Antrame lygyje jau dvi… ir t.t. Jeigu prie šio žaidimo prisės Taoistų vienuolis “kasparovas” ir lengvai įveiks žaidimą pirmais lygmenimis, jo laukia paskutinis, kuris, tiesą pasakius, reikalauja labai daug sėkmingai susiklosčiusių dalykų, norint švęsti pergalę.

Tik nenešk šitos "auksinės" skulptūros į lombardą, ok?

Ghost Stories yra žymiai sudėtingesnis įveikti nei kitas traukinukų jau aprašytas komandinis co-operative tipo žaidimas Pandemic. Čia jau lengviausiame lygmenyje tereikia nelaimingai susiklosčiusių mažmožių (pvz.: iš eilės ištrauktų kelių stiprių vaiduoklių, kuomet ir taip esi leisgyvis) ir žaidimas praloštas. Tai yra geras dalykas, nes skatina susikaupti ir bandyti iš naujo – žaidimas nepabosta iš dalies būtent dėl to, kad norisi įrodyti sau, kad TU GALI ĮVEIKTI BLOGĮ ir tiesiog netyčia nepavyksta to padaryti 🙂

Žaidime patyrę žaidėjai turės didesnį pranašumą prieš pradedančiuosius, nes pastariesiems naujos informacijos tiesiog per daug, o ir įžvalgos bei patirties jie turi mažiau, todėl natūralu, kad senoliai taps savotiškais lyderiais ir gali pradėti netgi vadovauti naujokams… viskas ok, jei naujokui tai netrukdo patirti malonumą, tačiau jeigu visą valandą stumdydamas figūrėles ten, kur sako Skirmantas jautiesi nesmagiai, tuomet gali būti taip, kad Ghost Stories tau paliks nemalonų pirmą įspūdį. Tačiau tai ko gero galima pasakyti apie visus komandinius žaidimus, kur visų žaidėjų bendras interesas yra pasiekiamas kiekvieno iš jų veiksmais – tuomet natūralu pagelbėti savo komandos nariui, nes KIEKVIENA KOMANDA STIPRI TIEK, KIEK STIPRI SILPNIAUSIA JOS GRANDIS (gal kas gali pasakyti, kieno čia žodžiai?).

Manau, kad kalbėti apie Ghost Stories būtų galima dar ir dar, tačiau geriausia viską patirti pačiam – tai žaidimas, kurį itin rekomenduoju žaidėjams, kurie dažnai susiduria su baisiausiu stalo žaidėjų košmaruNETURĖJIMU SU KUO PAŽAISTI!!! Ghost Stories įdomus ir žaidžiant VIENAM – tiesiog viską valdai pats, niekas tau nenurodinėja, niekam tu neturi sveiko proto įkrėsti, o vaiduokliai ir baibokai kaip bando užpulti kaimelį, taip bando… Tik ar pavyks tau vienam visiems laikams nuraminti Wu-Feng piktadarį ir vis sudėtingesniu lygiu?…

Žaidimo kaina yra apie 120 Lt, bet manau, kad jis tikrai vertas tų pinigėlių (idealu būtų kokia akcija “99 Lt”). Visų pirma dėl to, kad tai yra vienas iš įdomiausių 1 žaidėjui tinkamų žaisti žaidimų, kurį mielai žaidi ir su komanda: ištikimų draugų kompanija, kurios tikslas vienas – bendrų pastangų dėka nugalėti žaidimą ir pajusti saldų vienybės jausmo pergalėje skonį.

*Žaidimo idėja: 9/10
*Taisyklių paprastumas: 6/10
*Taisyklių perpratimas: 7/10
*Žaidimo išvaizda: 9/10
*Žaidimo elementų kokybė: 9/10
*Žaidimo lauko ir taisyklių dizainas: 9/10
*Žaidėjų patirties įtaka: 6/10
*Azarto lygis: 8/10
*Pabodimo faktorius: 8/10
*Žaidimo kainos ir vertės santykis: 8/10
BENDRAS REZULTATAS: 79/100


Dabar tai, kas liko už kadro…

Ghost Stories turi net kelis pratęsimus, iš kurių didžiausio dėmesio turbūt vertas yra White Moon.

Tiesa, kalbant apie pratęsimus, 2010 metų balandžio pirmąją žaidimą leidžianti kompanija Repos Productions nusprendė pajuokauti ir pristatė pratęsimą, pavadinimu… Jean-Claude Van Rice! Nenuostabu, kad tai nemokamas priedas, kurį galima parsisiųsti čia.

Oficialiame leidėjo puslapyje, skirtame šiam žaidimui galima parsisiųsti krūvą gražių ekrano paveikslėlių… taip sakant, užkietėjusiems fanams. Juos gali rasti šito puslapio apačioje.

Na, ir pabaigai kaip ir žadėta detali ir aiški šio žaidimo apžvalga VIDEO formate. Šitų filmukų pagalba sugebėjau “suprasti” daug dalykų, kurių skaitydamas kažkelintą kartą taisyklių knygutę taip ir nebuvau perpratęs…

Ticket to Ride žemėlapių konkursas: laimėk 10000$!!!

Traukinukai visada laukia bet kokių žinių iš Days of Wonder stalo žaidimų leidėjos, tačiau kad šis pavasario laukimas bus pasaldintas tokiu įspūdingu traukinukišku konkursu, tikrai nesitikėjome…

Mintis paprasta – 2012 metų balandį vienas geriausių stalo žaidimų pasaulyje TICKET TO RIDE švęs savo dešimtmetį, todėl tokią progą paminėti reikia su trenksmu!

Ta proga tau tereikia sukurti geriausią naują žemėlapį šiai traukinukų serijai! Jeigu rezultatą pasieksi, tuomet tavo vardas atsidurs ant naujo žemėlapių rinkinuko (?), kuris liaudžiai bus pristatytas šių metų (2011) Esseno parodoje. Ir dar laimėsi tokį “svarų” prizą, žr. nuotrauką žemiau:

Tau tereikia nueiti į šio konkurso puslapį ir perskaityti oficialius reikalavimus bei užpildyti formą.

Tiesa, nepulkite visi kurti Lietuvos žemėlapio, nes tą jau senokai yra sukūręs vyresnis traukinukų kolega stalozaidimai.blogr.lt. Didelis “respektas” autoriui už tokį žaidimo adaptavimą mūsų rinkai bei galimybę nemokamai parsisiųsti šį žemėlapį ir jam akomponuojančias korteles iš čia.

O ką gali sukurti tu?

Tik būtinai paskui nepamiršk pasigirti traukinukams, ok? 🙂

 

 

 

Kai nervai nelaiko… // offtopic

Štai kas gali nutikti, jeigu stalo žaidimus žaidi kartu su nervuotais žmonėmis…

Ypač jeigu tavo tėvukas, kurį ir taip būna sunku prikalbinti žaidimo partijai, su savo vaikštuku užlipa kažkelintą kartą iš eilės ant didžiausią bausmę duodančio Monopolio langelio BOARDWALK. Kaip juokauja karikatūros autorius Ryan’as, tokie dalykai ir iki skyrybų gali privesti… 🙂

Iš kitos pusės, nereikia žaisti tokių nelaimingų žaidimų – juk yra tiek daug gerų žaidimų, kam švaistyt savo laiką su prastu žaidimu?

7 Pasaulio Stebuklai // Recenzija Nr. 15

2011/02/10 6 comments

Pavadinimas: 7 Pasaulio Stebuklai
Žaidėjų skaičius: 2-6
Žaidimo trukmė: apie 1 val. (skelbiama 30 min.)
Žaidimo tipas: Family
BGG reitingas: nėra tokio

Yra tokių stalo žaidimų, kurie be didelio vargo aplanko daugiau lietuviškų namų negu kritikų ir mėgėjų įvertinti ir už juos (turbūt/galbūt) geresni žaidimai, ir taip yra dėl to, kad žmonės žino per mažai apie stalo žaidimus ir pasikliauja tuo, ką jiems siūlo parduotuvės lentynos. Traukinukai yra viena subjektyvi figūra, kuri šiame tinklaraštyje apsilankiusius norėtų atversti iš, traukinukų despotiška nuomone, neteisingo kelio į stalo žaidimų rojų… Taigi, imkit mane ir skaitykit, o jei nepatinka tai uždarykit.

Už didelę dalį tokių ne itin gerų “masovkinių” žaidimų atsakinga kompanija, kuri stovi ir už galingojo “kelias į žvaigždes” ALIAS nugaros – tai TACTIC.Taip, 7 Pasaulio Stebuklai irgi yra šios paprastučius, todėl galbūt ir populiarius žaidimus kepančios firmelės vaisius.

PLIUSAI? Žaidimas yra švietėjiškas, t.y. jis moko tam tikrų dalykų – daugiausia geografinių ir istorinių, todėl kuomet prie šio žaidimo sėdi mokiniai ir mokytis nenustoję suaugę reiktų ploti katučių, nes finale visi žinos kažkiek daugiau. Žaidimas išleistas lietuvių kalba, o tai yra didelis “respektas”, pralaužiantis daugelį angliškai nekalbančių durų. Žaidžiama ant didelės ir gražios pasaulį vaizduojančios lentos, čia taip pat yra krūva spalvingų ir gražių kortelių su žymių vietovių ar objektų nuotraukomis bei klausimais apie juos. Kortelių skaičius tikrai nemažas, todėl iki “iškalimo” galėsi tikrai įdomiai pažaisti kelias ar net keliolika partijų. Kontinentams priskirtos mozaikos dalelės, kurias ir teks surinkti žaidėjui, irgi tvirtos, iš gero kartono, bei pažadina kolekcionieriaus dvasią žaidėjuje. Čia nėra konkurencijos, todėl nėra rizikos susipykti, jeigu žaidžia “pralaimėti nemokantys” kietakakčiai. Bendrai kalbant, tai šviesus, taikus ir paprastas švietėjiškas žaidimas, kur tiesiog rideni kauliuką ir atsakinėji į klausimus… simple as that.

MINUSAI? Nuo ko pradėti? Didelė lenta tikrai graži, bet ji per didelė – tuo labiau, kad ir priežasties būti tokiai didelei čia visiškai nėra. Žaidimas paremtas sėkme – rideni kauliuką ir eini išridentų akių skaičių link baltojo taško… kuriame galėsi atsakinėti į klausimus. Klausimai “juodai” neadekvatūs: viename paveiksliuke matai didžiają Kinijos sieną iš populiariausio rakurso, o kitoje – kokios nors Filipinų salos aludės rūsio lubas. Hm, vėl sėkmė, sakysi? Nuotraukos kortelėse tikrai ne pačios gražiausios – kai kurios iš jų primena turisto su muiline parsivežtus “snapshotus”. Seni žaidėjai turi didelį pranašumą prieš naujus, nes kartojasi kortelės – juk senas žaidėjas jau atpažins tą Filipinų salų aludės rūsį, ar ne? Bet čia Tactic kompanijos prieskonis – juk tą patį gali pasakyti ir apie Alias “baigtumą”. Be to, kadangi interakcijos tarp žaidėjų čia beveik nėra (išskyrus tai, kad reikia kaimynui klausimus perskaityt), žaidėjai pasileidžia į plepalus ir žaidimo nebeseka. To nebūna pirmoje žaidimo fazėje, kada visiems kartais net labiau nei atsakinėtojui įdomu pasižiūrėti į paveiksliuką ir bandyti nuspėti, kas ten yra – čia išvengti bet kokios pagalbos iš išorės suteikimo beveik neįmanoma (visi žaidėjai, nori-nenori, kažkaip sureaguoja pamatę slaptą atsakymą, pvz.: “hm, aaa – taigi čia ten!” arba “o, geras, taigi turiu šitą fotkę iš kelionės”). 7 Pasaulios Stebuklai yra per daug paprastas ir sėkme bei laime grįstas žaidimas, todėl nenustebk, kad jo po kurio laiko nebežaisi nei tu, nei tavo vaikai…

KAIP ŽAIDŽIAME? Pacituosiu pačius Tactic: “Kaip gerai jūs žinote visus pasaulio stebuklus? Žaisdami šį žaidimą – keliausite aplink pasaulį ir išvysite daugybę nuostabių žmogaus rankų ir gamtos kūrinių. Jums teks atsakyti į įdomius klausimus apie įvairius pasaulio stebuklus. Dar daugiau spalvų žaidimui suteikia Septyni senovinio Pasaulio stebuklai – kiekvieno žaidimo metu, apie juos sužinosite daugybę naujų faktų. Laimi tas žaidėjas, kuris pirmasis sudeda visą dėlionę. Tereikia truputėlio žinių, sėkmės bei rizikos, ir jūs užkariausite Pasaulio stebuklus!“.

Tai dabar leiskite padiskutuoti paryškintais klausimais. Klausimai tikrai ne visi yra ĮDOMŪS, kaip teigia Tactic – kai kurie iš jų nei įdomūs, nei naudingi, nei… juokingi ar kaip kitaip reikalingi nešioti ant pečių. Įvairių pasaulio STEBUKLŲ sąvoka irgi diskutuotina, nes peržvelgus korteles galima drąsiai tokiu “stebuklu” pavadinti ir Šilainių mikrorajoną (ypač vaizdelį iš malūnsparnio), o ir faktai ne visi NAUJI – ypač žaidėjui, kuris žaisdamas kažkelintą kartą vėl ištraukė kortelę su Filipinų aludės lubomis ir žino atsakymą į klausimą “iš kokio medžio buvo pagamintos laivo grindys, su kuriuo į tą Filipinų aludę atplaukė Madagaskaro genties vadas?“… Ir dar buvo paminėta RIZIKA – nelabai supratau, kur čia jinai? Galbūt momente, kada reikia rinktis – sukti ar nesukti ratuką, priimti ar nepriimti klausimą? Sukant teks atsakinėti, kaip ir priimant/išklausant klausimą, tuo tarpu nedarant to nereikės nei atsakinėti, nei… laimėt žaidimą. Mažiausiai rizikuoja tas, kas lieka namie ir nežaidžia 7 Pasaulio Stebuklų.

Norintiems pasigilinti prieš perkant galima ir taisykles paskaityti – jos yra čia.

Ir pasigilinus noriu priminti, kad norintiems išmokti įdomių faktų reikia knygas skaityti, o ne tokius “bug’ovus” žaidimus žaisti. Kita vertys, 7 Pasaulio Stebuklai galima pakeisti kitais žaidimais: kortelių spėliojimo malonumą (be, žinoma, aleliuja ALIASo) puikiai ir išbaigtai dovanoja DIXIT, keliauti po pasaulio žemėlapį galima su RISK ar PANDEMIC (po europą – ir su Ticket to Ride Europe), šio to išmokti naudingo geografijoje galima su irgi lietuviškai išleistu UPPSALA, o SCRABBLE pamokys lietuvių kalbos gramatikos.

Žaidimo kaina yra apie 70-80 Lt, todėl natūralu, kad puolame jį lyginti su kitais tos pačios kainos segmento žaidimais… ir šiuose lyginimuose jis gauna į skūrą. Kaip reikiant gauna.

*Žaidimo idėja: 6/10
*Taisyklių paprastumas: 9/10
*Taisyklių perpratimas: 10/10
*Žaidimo išvaizda: 8/10
*Žaidimo elementų kokybė: 8/10
*Žaidimo lauko ir taisyklių dizainas: 8/10
*Žaidėjų patirties įtaka: 4/10
*Azarto lygis: 4/10
*Pabodimo faktorius: 4/10
*Žaidimo kainos ir vertės santykis: 5/10
BENDRAS REZULTATAS: 66/100

Dar kartą pasikartosiu – 7 Pasaulio Stebuklai, traukinukų nuomone, yra taikus ir paprastas švietėjiškas žaidimas, kur tiesiog rideni kauliuką ir atsakinėji į klausimus…

Tačiau privalau pakartoti ir tai, kad šį nei vakarėliui (per lėtas ir ne toks gyvas), nei rimtai partijai (nerimtas, skylėtas, be strategijos) netinkamą žaidimą būtų galima pirkti nebent tada, kai jo kaina per kokias nors akcijas pasiektų 25-35 Lt ribą. Tokiu atveju, bus ir dovana, ir tam kartui pažaisti visiems bus smagu (įdomiausios kelios pirmos partijos, kol nesužaidžiamos visos kortelės – paskui jau kartojasi ir…). O ir kaina kaip kokios nors knygos “sužinok įdomių faktų apie naujus ir senus pasaulio stebuklus”, tik žaidimą žaisti smagiau nei knygą skaityti…

%d bloggers like this: