Archive

Archive for August, 2010

Bus lobių vakaras…

Valio!!! Prieš lietuvių vyrams susirungiant petys į petį su ispanais Turkijoje mes keliamės į ispaniškai (correct me if I’m wrong) “kalbančią” salą Tobago iš tikrųjų būdami Vilniuje. Tikras internacionališkas žaidimų vakaras suplanuotas! Tikiuos sužinoti naujų dalykų apie Tobago ir, aišku, jomis pasidalinti vėliau su visais 9 mano blogo skaitytojais (taip rodė vakar dienos statistika!!!). Žodžiu, tyrinėsiu žaidimo su jo naujokais laiką, sudėtingumą aiškinant taisykles ir pan.

To be continued… PAPILDYTA: iššaiškėjo, kad visą gyvenimą saloje leisti taip ir neužkūrus džipuko (t.y. nepaėmus nei lobio, nei amuleto) yra nenaudinga – vien tik prisidėdamas prie lobio vietos atradimo nelaimėsi. Amuletai gelbsti nuo prakeiksmo, tad neturėdamas kaip nuo jo išsiginti turėjau atiduoti didžiausią turimą “lobį”. Prakišau, likau antras. Taip pat paaiškėjo, kad statulos šaudo amuletus… taisyklėse neaiškiai apibrėžtu būdu, todėl tenka improvizuoti ir įsivedinėti savas pataisas (gal jau yra official bug report?). Antros vakaro partijos metu paaiškėja, kad labiausiai apsimoka “užbaigti” lobio vietos paieškas ir būti pirmam prie lovio – taip pasiimi 4+ reikšmės lobiukus ir finale laimi žaidimą. Ir vėl nepasisekė – likau 4tas (kaip žinia, žaidžia iki 4 žaidėjų).

Bet kaip sako, nepasiseka žaidimuos, sekasi meilėje… ir PASISEKĖ krepšinyje!!!

Ta Yü // Recenzija Nr.3

2010/08/30 1 comment

Pavadinimas: Ta Yü
Žaidėjų skaičius: 2 (arba 4)
Žaidimo trukmė: nuo 30 min.
Žaidimo tipas: Abstract
BGG reitingas: 365

Drįstu pastebėti, kad tai vienas iš nedaugelio žaidimų, kuriuos paskubėjau nurašyti anksčiau laiko. Iš pirmo žvilgsnio per paprastas žaidimas yra turbūt dažniausiai žaidžiamas iš visų, kuriuos turiu savo menkutėje kolekcijoje – ir ne tik dėl to, kad viena jo partija trunka vos 20-30 minučių ir yra pavirtusi kone tradicija “po tokių sočių pietų, reikia partijos Ta Yu”. Yra ir kitų priežasčių…

Tai labai paprastas žaidimas, kuris būtent dėl to paprastumo ir atmuša ne vieną stalo žaidimų mėgėją. Kai pagalvoji, tai “mandresnė” kokių tai domino ar loto versija, o kainuoja 79,99 Lt (pas Kadabrą, pvz.). Bet aš juk jokio domino neimu ir nežaidžiu taip dažnai, kaip šio Ta Yu, tiesa? Beje, sakydamas dažnai turiu galvoje bent 2 kartus per savaitę.

KAS PER ISTORIJA? Kiekvienas save gerbiantis stalo žaidimas turi istoriją, pagal kurią ir vyks veiksmas ant stalo… Šį kartą veiksmas net neprivalo vykti ant stalo, nes Ta Yu žaidimo lenta yra iš dviejų atskirų plastmasgalių susidedantis kvadratas su įdubusiais rutuliukais, į kuriuos maloniai ir tvirtai atsistoja dedamų kaladėlių išgaubti dugnai. WTF? Sorry… <…> Apie istoriją: Kinija būtų turbūt ir nuskendusi, jeigu ne šaunusis kinų herojus, vardu Ta Yü. Ta (čia toks vardas, kurio lietuvninkai turbūt niekaip negalėtų sulietuvinti) buvo toks drąsus, kad puolė gelbėti šalį nuo potvynio kruopščiai rausdamas kanalus… ir prirausė jų tiek, kad Kinija tuomet ne tik nenuskendo, bet išgyveno iki šių dienų, pagamino mano Nike sportinius batelius ir šiandien dar ir turi planų nuskandinti kitus (čia visiškas off topic apie Tibeto engimą ir bandymą jį nuskandint pasukant upes į kitą pusę…).

KANALAI. Žaidimo lenta sudaryta iš 18×18 langelių, į kuriuos reikia paguldyti 3×1 dydžio kanalų lenteles. Tos kanalų lentelės/kaladėlės traukiamos iš juodo maišelio atsitiktine tvarka ir dedamos prie lentoje jau esančių kaladėlių taip, kad būtų pratesta baltų kanalų linija(-os). Taip ir keičiasi žaidėjai vienas po kito: aš ištraukiau ir padėjau; tu ištraukei ir padėjai; aš ištraukiau… Žaidimas baigiasi kuomet nebegalima padėti ištrauktos kaladėlės į jokį tarpuką. O kas gi laimi? Laimi tas, kas atsiveda didžiausią kanalų sandaugą. Aišku, ar ne? Hm… Taigi kanalų sandauga, kinai, herojus ir potvynis – kas gali būti neaiškiau? Pasirodo, šis žaidimas slepia ir gana puikiai apskaičiuotą intriguojančią mechaniką: tavo tikslas yra atvesti kuo daugiau baltų kanalų į lentos kraštą, pvz.: iš šiaurės į pietus (tuomet varžovui reiks tą patį padaryti iš rytų į vakarus). Žodžiu, tau reikia nuo savo puses pervesti kanalus (kuo daugiau) į kitą pusę. Tuomet skaičiuojami taškai juos sudauginant, pvz.: pietinį kraštą liečia 4 kanalai, o šiaurinį 8, taigi tavo taškų suma yra 4×8 = 32 taškai!!! Valio!!!

Žaidimo dėžė “sako”, kad čia gali žaisti ir 4 žaidėjai… Na dėl manęs, kad ir 44 – esmė lieka ta pati. Žaidėjui (arba jų porai, arba jų komandai iš 22) reikia nuvesti kuo daugiau kanalų iš apačios į viršų; arba iš šono į kitą šoną (skirtumo nėra). Komandinių taktikų čia nėra, tiesiog skirtingi žaidėjai ima ir traukia kaladėlę bei ją deda ant lentos… Mano nuomone, žaisti šį žaidimą >2 žaidėjams yra total disaster 🙂

RAZYNKOS? Jeigu mokykloje per matematikos pamokas nepaišei tų į suolą įskaptuotų parkerio/pieštuko dėtuvių ir nelipdei “kramtoškės” ant apatinės suolo pusės, tuomet žinai, kad koks bebūtų didelis skaičius, jį padauginus iš nulio gauni… 0. Taip, o kadangi šiame žaidime skaičiuojama sandauga, tai atsiranda ir BLOKAVIMO malonumas, kuomet ištraukus kaladėlę vietoj to, kad tiestum sau ramiai kanaliuką imi ir užbarikaduoji varžovui kokią nors prieigą. Paveikslėlyje matosi žiauri mano pavyzdžio iliustracija… Beje, ar pastebėjai spuogelius ant lentos krašto? Tuos tokius išgaubtus apskritimus – šitos vietos yra itin grybingos, todėl jeigu tavo kinas herojus Tajus (visgi perkrimto ir šį riešutėlį tie lietuvninkai) atves kanalą būtent į šį spuogelį, tai užsiskaitys kaip 2 (o ne 1) taškai! Taigi, pasirodo, kad bumbuliukai jėga!

Ką dar pasakyti apie šį žaidimą? Kaip šaškių partija – taisyklės paprastas ir aiškios, sėkmė ir strategija žaidžia vienodai (priklauso nuo to, ką ištrauki iš tamsaus maišelio :D). Įgudę žaidėjai partiją sulošią per 15 minučių – pats tas po sočių pietų nesiimti rimtų darbų… Beje, atlikus specialų tyrimą žurnalui Stuff paaiškėjo, kad žaidimo lenta… neskęsta vonioje! Nu tai dar kartą pasakykit man, čia žaidimas dviems, ar keturiems?! Apie “džiakuzes” nekalbu, nes ten burbuliatoriai tikrai apvers tą lentutę aukštyn kojom su visais Tajais ir jų išraustais kanalais… Beje, pažengusiems Ta Yu žaidėjams, mėgstantiems kankinti savo smegenis per didelėmis apkrovomis yra ir “pagerinta” žaidimo versija: visos kanalų kaladėlės turi arba į 2, arba į 3 šonus išsišakojančių kanalų piešinėlius. Tą parodo ir jų nugarėlių išgaubimai. Taigi, pagerintos taisyklės yra tokios – visas kaladėles išdėlioji ant stalo (aišku, užverstas) ir prieš imdamas kaladėlę gali spręsti kokio tau čia kanalo labiau reiktų – “dvikrypčio” ar “trikrypčio”. Spėju, kad Tajui per sunkūs tokie žodžiai, todėl šis žaidimo lygmuo mano rankomis dar nė sykio neišbandytas…

KAS ŽAIDŽIA? Visi, kam įdomūs paprasti ir per daug smegenų nelaužantys “trumpi” žaidimai. Kita vertus, jaunimėlis (tas auksinis, kur į pamokas vaikšto su iPhone) šio žaidimo ilgai nežais – per mažai čia spalvų, gėrybių, kauliukų nėra… Čia toks pagerintas domino ar šaškės – tik tiek pagerintas, kad norisi jį žaisti dar ir dar. Juk nepaliksi bėdoje kinų – reikia nuo to potvynio kažkaip juos išgelbėti… savanaudiškai tikintis, kad tuomet jie pakvies tave į Tibetą. Kol jo dar neužliejo… Hm…

*Žaidimo idėja: 6/10                                                                                                                      *Taisyklių paprastumas: 10/10
*Taisyklių perpratimas: 10/10
*Žaidimo išvaizda: 5/10
*Žaidimo elementų kokybė: 10/10
*Žaidimo lauko ir taisyklių dizainas: 5/10
*Žaidėjų patirties įtaka: 10/10
*Azarto lygis: 7/10
*Pabodimo faktorius: 5/10
*Žaidimo kainos ir vertės santykis: 6/10
BENDRAS REZULTATAS: 74/100

Dar sykį tenka pripažinti, kad šis žaidimas yra LABAI paprastas, bet ne prastas. Tai jau tikrai! O ir laimėti jį nėra taip paprasta…

Tiek to, šįkart laimėjai tu! Sėkmės!

Būti ar nebūti?

Pakako kelių dienų prie blogger duodamo dizaino ir platformos, kad suprasčiau, jog ne viskas man čia tinka ir nepatinka. Kolkas darau mažytę pauzę, bandysiu pažiūrėti, ką leidžia nuveikti facebook’as…

Galbūt ten ir teks persikraustyti…

Panašu, kad atsikraustymas įvyko į wordpress rankas: naujas adresas korespondencijai https://traukinukai.wordpress.com/

TOBAGO // Recenzija Nr.2

2010/08/27 10 comments

Pavadinimas: Tobago
Žaidėjų skaičius: 2-4
Žaidimo trukmė: 60 min.(galima ir greičiau)
Žaidimo tipas: Family

Į LANKAS

Trinidadas yra žymiai didesnė sala, tačiau stalo žaidimų leidėja kompanija Zoch savo naujam stalo žaidimui naudoja būtent mažosios Tobago salos “leitmotyvus”. Priminsiu, kad realybėje egzistuoja tokia iš dviejų minėtų salelių sudaryta Trinidado ir Tobago Respublika, kurią Lietuvoje ko gero pažįsta daugiausia futbolo mėgėjai, stebėję 2006 metų pasaulio čempionatą. Būtent per to čempionato transliacijas mūsų šalies komentatoriai pažėrė ne vieną perliuką apie šios Karibų valstybės futbolininkų keistumus, pvz.: tai, kad jie už kiekvienų vartų prieš varžybas pakasa akmenuką ar perliuką vardan laimės ir pan. Kitiems ši šalis yra Calypso ir Soca muzikos ir Limbo šokio gimtinė. Būtent dėl pastarojo šokio kilmės ir kyla nemažai diskusijų, nes vakarietiškas pasaulis įtikėjęs, kad Limbo yra Havajų atributas, o ne kažkokio Trinidado… ir Tobago. Haselhofas jam net ir dainušką sukūr ė, bet mes jau visai nukrypom nuo esmės…

TAISYKLĖS
Skaitydamas bet kokio naujo stalo žaidimo taisykles visada galvoje turiu klausimą “kaip tas taisykles reikės vėliau perpasakoti susirinkusiems žaidėjams” ir kurios čia iš jų suteiks daugiausiai problemų. Kaskart prieš savo akis matau tris skirtingo tipo žaidėjus: vienas iš draugų yra greitai perprantantis taisyklių niuansus ir jau po kelių minučių netgi asistuoja man toliau aiškinant taisykles kitiems, nors jis jų net neskaitė. Toks žaidėjas dažnai užklausia daug klausimų “o kaip bus, jeigu…” ir tai yra labai gerai, nes taisykles žmonėms pasakoju iš galvos, neskaitydamas knygutės (kad neišgasdinti visų, nes tos knygutės būna ir 8-10 psl. dydžio) ir todėl dažnai pamirštu paminėti kokias nors retas išimtis ar mažas detales… kurios, kaip taisyklė, kartais nulemia nugalėtoją. Antras įsivaizduojamas žaidėjo tipas yra mano tėvukai: jie žaidžia visus stalo žaidimus (bent po kartą) nesibaimindami naujų vėjų, tačiau kai kurios taisyklės ir, atrodo, aiškiai viską nurodantys ženklai suprantami ne visai iš pirmo karto. Trečia grupė yra margasis viduriukas: tai ir pleputės mergaitės, ir pakaušį pasikasantis “estukas”, ir piktą strategiją nuolatos rezgantys tyleniai… Visi jie taisykles kaip ir supranta iš pirmo karto, tačiau pirmasis žaidimas reikalauja laikas nuo laiko pakelti tą instrukciją ir vėl prisiminti tam tikrus niuansus… Galų gale, bjauriausia tai, kad pirmaisiais žaidimo kartais egzistuoja taip vadinama “radau apėjimą” problema: tai tokia situacija, kai kokią nors taisyklę kiti žaidėjai pamiršo arba tiesiog jos neužsiakcentavo, o kitas žaidėjas visą žaidimą ją galvoje turėjęs ruošė piktą pergalės planą… ir pykšt pokšt keberiokšt kala lemiamą kirtį, laimi žaidimą ir inicijuoja kokį pusvalandį truksiančias “aaaa – o aš galvojau, kad čia ne taip…” diskusijas su “pf, tai jeigu taip, tai senai galėjau laimėti” prieskoniais…

Taigi, skaitydamas Tobago taisykles supratau, kad bus problemų, norint jas greitai papasakoti visiems trims mano žaidėjų tipams. Taisykles sudaro 2 puslapių kortelių paaiškinimas (ką reiškia tam tikri ant kortelių pažymėti ženkliukai ir pan.) ; Dar 2 puslapiai aiškina vos DU įmanomus veiksmus, kuriuos gali atlikti per savo ėjimą. Toliau – dar 3 puslapiai aiškina kaip gali atlikti tuos “vos du įmanomus” veiksmus kokiais 24 skirtingais būdais… Gera žinia lituanistams- taisyklės išleistos lietuvių kalba, todėl nereikės nieko vadinti “krosoveriais”, “bungalais” ir “riveriais” – viskas jau pavadinta lietuviškai… (tiesa, aš skaičiau taisykles originalo kalba) Hm, prisipažinsiu – rašydamas šią pastraipą dar nesu žaidęs žaidimo, o ir taisykles skaičiau vos kartą, todėl tikiuosi atnaujinti šias eilutes po to, kai pagaliau sužaisiu bent pirmąją partiją…

APIE KĄ?
Visi žaidėjai (kurių čia gali būti nuo 2 iki, deja, vos 4) bando surasti lobius… Žaidimą laimi tas, kas jo finale turi surinkęs daugiausia aukso monetų. Kaip tas monetas gauti? Ogi labai paprastai: drauge su kitais žaidėjais ieškoma lobio vieta ir kai jau ji išsiaiškinama tenka skuosti su savo džipuku kuo greičiau iki jo, kad būtum pirmas, pasiekęs tą lobio vietą. Ar tada jau gauni lobį? Ne, tada tiesiog esi geresnėje situacijoje susigriebti didesnę aptikto lobio dalį, nes jį teks dalintis su tais žaidėjais, kurie padėjo jį aptikti…

ELEMENTAI

Tobago žaidimo lenta susideda iš trijų dvipusių lentučių, kurias kraštuose dėl žaidimo lauko stabilumo (verkia iš pavydo “Katano salos naujakuriai”) sujungia tokios pagalbinės “kortelės”. Ant pastarųjų dedamos kortos ir amuletai, tačiau ir be jų žaidime vyrauja nemažai kitų palaidų elementų. Įdomu tai, kad tos 3 pagrindinės žaidimo lauko dalys turi skirtingas puses, kurios skiriasi ir laukelių skaičiumi (t.y. sudėtingumu), o tai leidžia kiekvienam skirtingam žaidėjų ratui pritaikyti labiau adaptuotą lauką. Patinka ir tikroviškai atrodantys modeliukai: 4 šiaudinės trobelės, 3 palmės ir 3 statulos (kažkodėl primena Velykų salą, tačiau čia matyt amžinas Tobago prakeiksmas: pradžioje Limbo šokį “nuknisa” havajiečiai su Haselhofu priešaky, dabar aš ir statulas kildinu iš kitur…). Kiekvienas žaidėjas valdo savo spalvos džipą (tiksliau visureigį) ir kompasų korteles. Tada turime 20 amuletų (suteikia spec. galių), 39 lobių korteles su vos 2 prakeiksmo kortomis (suprask tokios, kurios viską sudegina) ir dar 52 “užuominų” kortas, kurių dėka ir vyksta lobio paieškos. Pačius lobius identifikuojame 4 skirtingų spalvų žymekliais (iš viso 68 vnt.) – taip ir nesuprantu, kodėl toms spalvoms nesuteiktos reikšmės. Dabar varžomasi dėl pilkos, rudos, juodos ir baltos spalvos lobių… Kodėl ne atitinkamai pilkojo titano lydynio, rudojo šokolado, juodo BMW 730d ir baltų Kolumbijos miltelių? Gal visgi ir teisinga apsiriboti tik spalvomis, nes skirtingų spalvų lobiai nesiskiria savo verte – tik daro žaidimą įvairesnį… Taigi, kaip supratai, įvairių sudedamųjų dalių yra išties nemažai.

ŽAIDIMO LAUKAS
Žaidimo lauką sudaro šešiakampiai langeliai, žymintis vieną iš 6 žemės tipų: paplūdymį, džiungles, upę, brūzgynus, ežerą ir kalnus. Visą lauką supa vandenynas – taip sako žaidimo kūrėjai, kuriems drįsčiau prieštarauti dėl vakarinių krantų: žiūrint į gaublį ten yra Karibų jūra… Bet ne esmė. Esmė yra tie 6 tipai, nes pagal juos ir bus bandoma surasti slaptą lobio vietą – čia nėra jokių žemėlapių… Yra tik užuominos, kurių dėka bandome surasti lobio vietą. Kadangi užuominas atsitiktine tvarka traukiame iš kortų kaladės ir naudojame mes patys, galima sakyti, kad žaidėjas pats įtakoja, kur bus tas lobis… kad tik arčiau jo džipuko, nes tuomet jis bus pirmas atvykęs į įvykio vietą.

Užuominų kortelėse yra koks nors vienas užsiminimas apie tai, kur lobio tikrai nėra ir kur jis gali būti. “Lobis yra brūzgynuose” reiškia, kad visi kiti langeliai mūsų jau nebedomina – tenka domėtis tuo metu žaidimo lauke esančiais trimis bruzgynais. Antroji užuominų kortelė praneša, kad “Lobis nėra prie vandenyno” – tai reiškia, kad visi brūzgynai, kurie ribojasi su vandenynu irgi atkrenta… Taigi lieka vos du bruzgynai… Trečioji kortelė praneša, kad “Lobis yra šalia statulos”, todėl lieka vos trys įmanomi laukeliai aplink statulą tik viename bruzgyne. Na ir pagaliau atverčiame ketvirtą užuominų kortelę, kuri praneša, kad “Lobis yra šalia paplūdimio” ir tokį keturių atverstų užuominų sąrašą atitinka vos vienas langelis. Valio!!! Mes SUŽINOJOME, kur yra lobis… ir dabar metas sėsti už džipų vairo ir lėkti kuo greičiau iki jo, kad būti pirmam…


ŽAIDIMO EIGA

Žaidėjas per savo ėjimą daro vieną iš dviejų: arba atverčia kokią nors naują užuominų kortelę, kuri susiaurina galimas lobio buvimo vietas; arba juda su savo džipu po žemėlapį. Jeigu turi kortelę, kurią padėjus liks tik viena įmanoma vieta lobiui, t.y. ten reikės nuskubėti su džipu, o tavo džipas kaip tyčia yra toliau nuo tos vietos nei varžovų, tai protinga pradžioje neversti kortos ir patyliukais priartėti link to “tik tau vienam” žinomo lobio. Tiesa, kol apsisuks ratas kiti žaidėjai gali sužaisti savo kortas ir tą lobį “surasti” visai kitur – tokiu būdu ir tavo važinėjimasis bus bevertis (apart to, kad apžiūrėjai gražią salos augmeniją), ir taškų daug galėsi nesitikėti.

PAPILDOMI REIKALAI

Iki šiol viskas buvo labai paprasta… Tačiau yra du dalykai, dėl kurių šis žaidimas tampa sudėtingesniu, tačiau kartu ir rimtesniu patyrusiems žaidėjams. Strategavimą įgalina tokie papildomi veiksniai kaip užuominų kortų valdymas, t.y. tu rankoje visada laikai 4 kortas (žaidžiant dviese netgi 6), todėl gali valdyti situaciją ant žemėlapio (sudėlioti tokias lobių vietas, kad tau jas būtų parankiau pasiekti). Kiekvieną kartą, kai aptinkamas lobis, statulos išspjauna slaptus amuletus priešais save ir… pasisuka 60 laipsnių į šoną. Nepergyvenk – kampainio neprireiks, nes tokiu kampu vienas nuo kito nusisukę kaimyniniai laukeliai. Amuletai suteikia specialias galias, pvz.: per vieną ėjimą eiti papildomą ėjimą su džipu (ši galia, mano nuomone, yra pernelyg stipri, nes taip su iš anksto turimais 2 žetonais gali pereiti 9 žingsnių turnė po salą), arba panaikinti vieną iš galimų lobio buvimo vietų neatverčiant papildomos užuominos kortelės, arba imant papildomą užuominos kortelę. Esmė ta, kad tu rankoje gali susidėti maždaug 3-6 veiksmų kontraataką, kurią atlikus žemėlapyje vienu ypu surenki kokius 4 lobius, 2 amuletus ir palieki savo varžovus išsižiojusius… Tačiau tam, kaip ir bet kuriam rimtam planui, įvykdyti teks kaip reikiant pažaboti kantrybę ir bandyti perprasti kitų žaidėjų mastysenas.


SĖKMĖ IR STRATEGIJA?

Žaidime nėra kauliuko, tačiau tai nereiškia, kad čia nebus sėkmės faktoriaus ir žaidimo naujokas turės į kaulus gauti kokius 16 pirmų partijų, kad 17toje jau galėtų pasipriešinti kokiam žaidimo profesionalui. Sėkmės faktorių čia palaiko kortų traukimas (atsitiktinis), lobių kortelių išsidėstymas, galų gale amuletų išsidėstymas. Kita vertus, rankoje visada laikai 4 kortas, todėl renkiesi kurią iš jų naudoti (taip sėkmę prisijaukini sau); Dalinantis lobius didžiausi šansai susižerti didžiausią jų dalį yra tam, kuris labiausiai prisidėjo prie to lobio atradimo – fair enough! Amuletų išsidėstymą lemia tai, į kurią kryptį nukreiptos statulėlės, todėl tai yra vieša ir aišku iki negalėjimo… Taigi, kaip ir nėra vietos aklai sėkmei, tačiau kaip ir visada, egzistuoja “trečiosios šalys” – varžovų nelogiški sprendimai, “sudegimo kortų” krizės (vienas toks sudegimas gali atimti visus tavo kruopščiai planuotus taškus ir tai finale tau gali kainuoti pergalę) ir pan. Taigi, sakyčiau, kad žaidimas yra “lygus” visiems jį žaidžiantiems: ir tam, kuris tai daro pirmą kartą, ir tam, kuris jau susapnavo, jog lobių yra ne tik Tobage, bet ir… Trinidade.

Pats lobio paėmimas (nuvažiavimas iki lobio vietos pirmam) nėra toks jau esminis dalykas: kartais žaidimas laimimas tiesiog padedant kitiems aptikti lobio vietas, nes juk lobį iškasęs žaidėjas turi juo dalintis su tais, kas padėjo jam jį surasti, tiesa? Taigi, kol kiti važinėja lobių kasinėti, tu tiesiog niekur nejudi su savo džipu, o tai, visų pirma, labai ekologiška (neterši gamtos saloje), o antra – vietoj to ėjimą tu panaudoji dar atversdamas vieną papildomą kortelę (už kiekvieną papildomą kortelę tau tenka dar vienas papildomas lobio kąsnis, nors ir nebūtinai didžiausias).

KAS ŽAIDŽIA?

Taisyklėsė parašyta, kad žaidėjai turėtų būti bent 10-mečiai. Aš sakyčiau, kad šitą ribą reiktų kilstelti, nes norint išties smagiai sužaisti žaidimą (ne vaikiškai, o konkurencingai-suaugusiškai) reikia įsitraukti į žaidimą. Kodėl? Ogi todėl, kad siaurinant galimas lobio buvimo vietas visi žaidėjai turi už save “išskaityti žemėlapį” ir surasti tą kozirį savo rankose laikomose užuominų kortelėse, kuris duos jam ir tik jam daugiau naudos. Vos tik sužaidžiama kokia nors užuominos kortelė, visos įmanomos tos spalvos lobio buvimo vietos pažymimos tokios pat spalvos kvadračiukais. Kuomet sužaidi kitą užuominos kortelę ir dais galimų vietų atkrenta, nuo žemėlapio nuimi ir tuos “atkritusių” vietų kvadračiukus, taigi žaidėjams nėbūtina garsiai (dėl silpnesnių žaidėjų) pranešinėti viešai prieinamą, tačiau ne visiems iš karto suprantamą informaciją… nes juk viskas viskas viskas aiškiai ir visiems vienodai viešai yra pažymėta ant stalo… jokių paslapčių, išskyrus tas, kurias visi laiko slaptai savo rankose kortų pavidalu. Ir kurių dėka sekama Tobago lobių pasaka. Kita vertus, su vaikais ir mažiau patyrusiais stalo žaidimų žaidėjais gali kilti bėdų – jie tiesiog nesugebės pasipriešinti ir galbūt darys vaikiškas klaidas… Arba ne. Kita vertus, netgi nelogiškų sprendimų vedinas žaidėjas nebūtinai pralošia – jis gali taip sumaišyti kortas, jog tau net ir su baisiausiais kėslais gali tekti kuo greičiau taikytis prie naujai nutikusios situacijos…

ŽAIDIMO REITINGAVIMAS
Ar ne per drąsu jau pirmajame pirmojo blogo įraše imti ir vertinti žinovo balsu pirmąjį aprašytą žaidimą? Turbūt ne, todėl štai mano balai:

*Žaidimo idėja: 9/10

*Taisyklių paprastumas: 5/10
*Taisyklių perpratimas: 9/10
*Žaidimo išvaizda: 9/10
*Žaidimo elementų kokybė: 10/10
*Žaidimo lauko ir taisyklių dizainas: 8/10
*Žaidėjų patirties įtaka: 6/10
*Azarto lygis: 8/10
*Pabodimo faktorius: 8/10
*Žaidimo kainos ir vertės santykis: 9/10
BENDRAS REZULTATAS: 81/100

Sklinda gandai, kad Tobago šiais metais vos per plauką negavo prestižinio “Spiel des Jahres” apdovanojimo, kurį jam iš panosės nušvilpė pozityvusis Dixit, tačiau tai galbūt ir teisingas sprendimas, nes Tobago, nors ir turintis labai daug įdomių ir fantastiškų idėjų, visgi turi kur kas daugiau įvairių taisyklių, nei mes norėtume čia jų aptikti. Taip, yra žaidimų, kur taisyklių dešimt kartų daugiau, tačiau tai ne esmė – tokios mechanikos ir idėjos žaidimas kaip Tobago galėtų turėti vienu/kitu elementu mažiau, kad taisyklės sutrumpėtų. Tačiau iš esmės žaidimas labai įdomus ir žavintis savo idėja – juk visi mes norime rasti lobius, tiesa? Tereikia įsijausti į salos dvasią ir nebijoti gyvačių. Dar krokodilų. Ir begemotų.

Sėkmės lobių paieškose!

Apie BoardGameGeek

2010/08/27 11 comments

APIE BGG…

Kadangi šį tinklapį minėsiu ir jo medžiaga remsiuos itin dažnai, reikia atiduoti pagarbą ir trumpai paaiškinti, kas tas http://www.boardgamegeek.com

Stalo žaidimų mėgėjui tai yra numeris 1 vieta internete, kur ieškoma informacijos apie vieną ar kitą stalo žaidimą. Tai didžiausia pasaulyje (turbūt?) stalo žaidimų mėgėjų bendruomenė bei duomenų bazė, kurioje rasi visko: ir taisykles, ir diskusijas, papildomus pasiūlymus, filmukus, nuotraukas ir galėsi netgi nusipirkti žaidimų.

BoardGamesGeek yra kaip IMDB filmų mėgėjams – tinklapis, kuriame pirmiausiai pasitikrini vieną ar kitą žaidimą ir tik tada domiesi “giliau”. Visi tinklapio nariai (nemokamai prisiregistravę) balsuoja ir reitinguoja žaidimus, todėl yra vedamas taip vadinamas BGG topas – visų stalo žaidimų visų laikų topas… Kas renka tą topą? Ogi tu, aš ir jis su ja. Žmonės balsuoja, dalinasi savo išgyvenimais, aiškinasi taisyklių neaiškumus… Galų gale fotografuoja save prie žaidimų stalo, pildo savo turimų žaidimų sąrašus, keičiasi žaidimais su bendraminčiais ir netgi ieško kompanionų vienai kitai partijai šį vakarą. Beje, topo viršūnėje esantis Puerto Rico šio įrašo rašymo metu turi 8,2 (iš 10) reitingą – ir jis pasiektas su 20700 balsų!!!

Tai, kad nekreipti dėmesio į šį topą negalima ir taip aišku, tačiau visada reikia turėti ir savo šviesų protą: kai kurie Lietuvoje esantys stalo žaidimai pritaikyti būtent mūsų rinkai, t.y. taisyklės išverstos į lietuvių kalbą, kortelės su lietuviškais aprašymais ir t.t.  Tokių mažų dalykų iš tokios mažos šalelės kaip Lietuva vargu ar galima tikėtis šioje didžiulėje pasaulinėje duomenų bazėje, todėl nebūtina ir aklai tikėti VIEN TIK šitu BGG.

Kaip ten bebūtų, BGG yra vieta, kur turėtų užsiregistruoti kiekvienas save ir varžovus gerbiantis stalo žaidimų mėgėjas. Kiekvienas protingas tavo balsas gali išgelbėti šypsenas, kuomet blogą žaidimą galime atskirti nuo gero pasikliaudami 10000 žaidėjų nuomone, tiesa?

Tai tiek, laimėjai tu!
Sėkmės!

Katano salos naujakuriai // Recenzija Nr.1

2010/08/27 12 comments

Pavadinimas: Katano salos naujakuriai
Žaidėjų skaičius: 2-4
Žaidimo trukmė: nuo 75 min.
Žaidimo tipas: Family
BGG topas: 50

Šis 95-ųjų METŲ ŽAIDIMAS (Spiel des Jahres) buvo pirmasis rimtesnis stalo žaidimas, nuo kurio prasidėjo visa ši pamišėliška fanatizmu kvepianti stalo žaidimų meilės istorija…

Žaidimas toks senas, kad VISI apie jį turbūt yra girdėję; pusę VISŲ jau yra žaidę, o didžioji dalis iš VISŲ netgi turi šį žaidimą. Mažutė šitų VISŲ dalis netgi turi vieną arba du pratęsimus, kurie, mano matyt prastu manymu, neverti tiek pat, kiek pats žaidimas, t.y. pratęsimai turėtų kainuoti pigiau. Tuo labiau, kad už tą “šimtinę” gali pasiimti visiškai naują žaidima, kad ir šių, t.y. 2010-ųjų metų žaidimą Dixit.

Kaip ten bebūtų, Katano salos naujakuriai išties turi didžiulę reikšmę stalo žaidimų istorijoje Lietuvoje. Neveltui ir dabar rengiami būtent šio žaidimo turnyrai, čempionatai. Tačiau mano kolekcijoje šis žaidimas, apturėjęs tikrą aukso amžių prieš kelis metus, dabar renka dulkes. Buvo laikai, kuomet jį žaidė visi aplink mane – po kelias partijas per vakarą, kol pasidarydavo bloga nuo rugių ir avių… kurios nepalikdavo ramybėje net sapne.

ŽAIDIMAS

Dėl visa ko, ateities kartoms, kurios galbūt nebeturės galimybių rasti šio žaidimo, parašysiu (daugeliui priminsiu), su kuo šis “Katanas” valgomas. Kas kartą kitaip išdėliojamas žaidimo laukas iš šešiakampių figūrų, kurių kiekviena “atstovauja” tam tikrą gėrybę, pvz.: grūdus, medį, avieną ir pan. Ant tų langelių sudedami apskritimai su skaičiais nuo 2 iki 12, t.y. tos reikšmės, kurias įmanoma išmesti su dviem kauliukais. Žaidimo pradžioje žaidėjai pasistato po 2 namelius tų langelių sankirtos vietose taip, kad namelis ribotųsi su 3 aplink jį esančiais šešiakampiais. Ėjimo metu žaidėjas ridena abu kauliukus. Išridiejusių kauliukų suma rodo, kurie iš laukelių “duoda pelno”, t.y. jeigu ant grūdų šešiakampio yra skaičius 6, o kauliukus išridenai 2+4 (arba 3+3, arba 1+5 ir t.t.), tai reiškia, kad visi žaidėjai, kurių namelis ribojasi su šiuo langeliu, gauna tą langelio gėrybę (šiuo atveju grūdus). Taip renkamos įvairių gėrybių kortelės, kurių reikia norint plėsti savo valdas šioje salytėje ir tokiu būdu rinkti taškus. Tarkim norint pastatyti dar vieną gyvenvietę tenka surinkti po vieną skirtingą plytos, medžio, avies ir grūdo korteles. Beje, tokia gyvenvietė duoda 1 tašką (plius 2 taškai, kuriuos visi gauna žaidimo pradžioje). Jeigu nori gyvenvietę patobulinti iki miesto, tuomet reikės 3 anglies kortelių ir 2 grūdų. Miestas duoda 2 taškus… Laimi tas, kas pirmas surenka 10 taškų.


KUR INTERESAS?

Įdomybės prasideda tada, kai negauni gėrybių, kurių tau reikia renkant kažkokį rinkinuką naujai statybai. Pvz.: tau iki miesto trūksta tik vieno grūdo, tačiau ėjimai eina, o tas retas skaičius 2 ant tavo grūdų laukelio kaip neiškrenta, taip neiškrenta… Ką daryti? Tu gali “targavoti” su kitais žaidėjais savo ėjimo metu, tarkim siūlydamas tai, ko tau nereikia į tą taip norimą grūdą. Tikėtina, kad biznis bus naudingas abiems pusėms, todėl būk atidus prieš atlikdamas sandėrį. Įsitikink, ar tikrai verta atiduoti visiems žaidėjams taip retai krentantį “medį” už grūdą, kuris taip ar taip tuoj pas tave atsiras…  Kita vetus, šita mainų fazė yra viena įdomiausių: ko tik čia nesu prisiklausęs – nuo priminimų apie mokyklos laikais paskolintas kapeikas ragaišiui iki gasdinimų, kad nebesiveš namo… Juokas juokais, bet yra buvę ir “piktų pabaigų” su grasinimais, vyrų-moterų priešpriešos akcentavimu ir pan. Tiesa, pastarieji “zbitkai” nutiko kuomet patys pradėjome eiti prieš motiną Gamtą – dėl žaidėjų pertekliaus ėmėme žaisti poromis, todėl natūralu, kad sprendimų priėmimas (visada yra rizika!) turėjo būti vykdomas vienu balsu vienos poros…

RAZINOS?
Žaidimas geras, tačiau yra keli maži niuansai – jeigu pirmas savo gūžtas pastatei prastoje vietoje (prie retai krentančių skaičių), tuomet gali per ilgai užsilikti “akmens amžiuje” ir tik stebėti kaip plečiasi ir bujoja tavo varžovai. Pasivyti ir atsigriebti žaidime labai sunku. Tai yra pagrindinis kirtis bet kuriam žaidimo naujokui. Kita vertus, žaidžiant patyrusiems žaidėjams irgi viskas priklauso nuo “atžaistų strategijų”: vieni tiesiog iškala pergalės siekimo kelius, o kiti bando identifikuoti lyderį ir į jį nukreipti savo ir kitų varžovų jėgas, pvz.: neprekiauti su tuo “atseit stipriausiu” iš tikro patyliukais eliminuojant galbūt pagrindinį varžovą.

Yra ir papildomų elementų, apie kuriuos nutylėjau iki šiol. Išridenus per abu kauliukus bendrą sumą 7 aktyvuojamas vagis – tokia juoda žmogeliuko figūrėlė. Tą prakeiktą skaičių išridenęs žaidėjas uždeda vagį ant kurio nors varžovo laukelio (jis negamins gėrybių kol vagis nebus perkeltas kitur) ir gali iš jo nematomis pasiimti vieną kortą. Aktyvavus vagį žaidėjai, kurie turi daugiau nei 7 kortas pusę jų išmeta į šiukšlyną, todėl kaupimas čia nėra gera strategija.

Jeigu nesurenki reikiamos gėrybių rinktinės miestui statyti gali pirkti išsilavinimo korteles: tai kortelės, kurios duoda spec. galias, pvz.: leidžia iškart nutiesti 3 kelius, arba leidžia pasiimti visas vienos rūšies kortas iš visų žaidėjų arba tiesiog iš karto duoda 1 pergalės tašką.

Taip pat žaidime po 2 taškus gauna ilgiausio kelio autorius (kaip ir “traukinukuose”!) ir didžiausios armijos vadas. Armiją galime surinkti iš tų pačių išsivystimo kortelių ištraukdami ir vėliau aktyvuodami riterio korteles. Riterio kortelė aktyvuoja vagį ir irgi leidžia apiplėšti varžovą…


KAS ŽAIDŽIA?
Sakyčiau daug kas, tačiau jeigu norite įdomaus ir rimto žaidimo, tai sėskite su sau lygiais varžovais. Išbandyta su naujais žaidėjais – duodame jiems į kaulus per pirmą partiją ir vis tiek lenkiame per antrąją. Išbandyta su vyresnio amžiaus – prekybiniai įgūdžiai nedrąsūs, todėl irgi kelios partijos laimimos be kovos. Vaikai? Kas gali būti švenčiau už visada tau parduodamą trūkstamą gėrybę?.. Taigi, jeigu esi naujokas Katano saloje, tai kvieskis naujokus ir “sukalkite” kelias partijas.

Kita vertus, žaidimas tikrai puikus dalykas ieškantiems darbo pardavimų srityje: jeigu sugebėsi parduoti niekam nereikalingą medžio kortelę į tuo metu žaidime aukso vertės itin retą avytę, tuomet lengvai gausi darbą ir draudimo ar telekomunikacijų bendrovėje. Arba bent jau išsiaiškinsi, kuris draugas ar giminaitis yra kiečiausias pirkėjas/derybininkas/pardavėjas – to prireiks kuomet keliausi į mašinų turgų… Tokie draugai tokiais atvejais yra geriausi draugai… Gali netgi avansu jam vieną grūdą atiduoti 🙂

ŽAIDIMO REITINGAVIMAS
Tai pirmas mano turėtas rimtas stalo žaidimas, kurį teko žaisti apie pusšimtį kartų, todėl tikiu, kad čia sudėliosiu taškus teisingai sau. Žiūrim, ką turim:

*Žaidimo idėja: 9/10

*Taisyklių paprastumas: 7/10
*Taisyklių perpratimas: 9/10
*Žaidimo išvaizda: 7/10
*Žaidimo elementų kokybė: 8/10
*Žaidimo lauko ir taisyklių dizainas: 7/10
*Žaidėjų patirties įtaka: 6/10
*Azarto lygis: 8/10
*Pabodimo faktorius: 8/10
*Žaidimo kainos ir vertės santykis: 9/10
BENDRAS REZULTATAS: 78/100 
(plačiau apie reitingavimą)

Rezultatas būtų gerokai aukštesnis po pirmųjų kelių partijų prieš kelis metus… Jis būtų jau ne tiek, bet vis tiek aukštesnis ir prieš kokius metus kitus. Šiandien, kuomet šalia Katano salo naujakurių rikiuojasi nauji spalvingi ir gražūs žaidimai, šiam senoliui išlikti viršūnėje nėra lengva (juk jis tuoj sulauks pilnametystės!!!). Iš kitos pusės, blogo žaidimo nebūtume žaidę iki paryčių nei anksčiau, nei vakar, nei… dabar.

Tiek, aš laimėjau!
Sėkmės!

Pasiaiškinimas (pradžių pradžia)

2010/08/26 1 comment

Pirmas kartas toks keistas… Net nežinau kaip pradėti

Kadangi labai mėgstu stalo žaidimus ir dažnai užklaustas apie juos pavirstu į oratorių-pasakorių, kuris po 2 valandų pasakaitės apie kokį nors matematinį vieno žaidimo vieno veiksmo paaiškinimą visiems pradeda įgristi, o tie visi yra dar ir pakankamai mandagūs, kad manęs nestabdytų… well, you get the point, do you? 🙂

Kita vertus, stalo žaidimai yra super dalykas, kuris vienu metu man yra ir hobis, ir laisvalaikio praleidimo būdas, ir netgi “narkotikas”, be kurio sunku ilgai išgyventi, todėl nusprendžiau pasidalinti savo džiaugsmais su internetu… ir galbūt dar kažkuo kitu, kam tai gali pasidaryti įdomu.

Be to, išsikėliau dar vieną tikslą – galų gale perprasti šitų blogų esmę ir iki Kalėdų jau mokėti rašyti visokeriopai kietus įrašus (su visokiais foto/video ir t.t.)

Tai tiek, aš laimėjau.
Sėkmės!

P.S.
Kodėl “traukinukai”? Todėl, kad iki šiol topas asmeninėje įskaitoje “Ticket to Ride” šnekamaja kalba arba slengu mūsų tarpe yra vadinamas būtent “traukinukais”…

%d bloggers like this: