Uno // Recenzija Nr.8

Pavadinimas: Uno
Žaidėjų skaičius: 2-10
Žaidimo trukmė: nuo 30 min.
Žaidimo tipas: Card games
BGG reitingas: 6239

Vargu ar gerai jausis šis kortų žaidimas šalia kitų mano blogo stalo žaidimų aprašymų, nes juk tai net ne stalo žaidimas, o tiesiog kortos. Ką sako visagalis BGG reitingas? Vos 6239 vieta?! Kada žaidimas sukurtas? Netgi 1972 metais! Tai apie ką po velnių mes čia kalbame?..

Kita vertus, nori nenori reikia pripažinti, kad tai geriausias visų laikų party žaidimas, kokį yra tekę man asmeniškai išbandyti. Ar žinai tą keistą jausmą, kai į dvylikaaukščio mažą butuką ateini švęsti gimtadienio ir toje degtukų dėžutėje oru bei vieta alkūnėms (jos reikia norint sėkmingai į burną įdėti šaukštą baltos mišrainės) pradedi dalintis su 12 kitų žmonių. Ir svarbiausia – nepažįstamų… Šneka apie orą ir paskutines krepšinio varžybas labai greit išsisemia ir jeigu balius nėra “geriam>geriam>vemiam>namo” formato, tai smagumas ateina tikrai ne iš karto. Tik ne tuo atveju, jeigu turi UNO. Patvirtinta asmeniniu tyrimu kokį 10 kartų! Nesvarbu, koks tavo amžius, ką tu mėgsti, atėjai išgert ar tiesiog pabūt šalia savojo sugėrovo – UNO tikrai ras vietos tau! Ir kas svarbiausia, šitas paprastas kortų žaidimas tiek įtrauks visus dalyvius, kad kyla grėsmė pačiam jubiliatui pasitraukti į šešėlį (tam reikalui dovanas geriausia priimti iškart).

KAIP IR KAS? Kortos yra spalvotos (4 spalvų), ant jų užrašyti skaičiai. Yra dar 5 skirtingi kortų tipai, kurie turi spec. galių, pvz.: praleisti ėjimą, apsukti ėjimo kryptį ir t.t. Tarkime aš padėjau “geltoną 6”, tuomet tau dabar dėti galima arba geltoną, arba “šešetą”… arba kokią nors spec kortą, kuri sekančiam žaidėjui užkrautų +4 kortas ir t.t. Tikslas yra atsikratyti visų kortų pirmam, tuomet kiti žaidėjai skaičiuoja rankose likusias kortas, už tai gauna baudos balų, kuriuos žymime ant lapuko ir taip žaidžiame kol kažkas ant lapuko surinks kokį nors gražų skaičių, pvz.: 333. Taisyklės tikrai paprastos, išmokstamos itin greitai, viską perpranta ir maži, ir dideli, o svarbiausia, kad žaidimas nenukenčia nė vieniems, nė kitiems – nesvarbu, kad tu baigei Harvardą, o mažoji Elzė dar tik antrokė, tačiau jeigu ji padės “+4 juodą”, tai tau ir atestatai nepadės. Tačiau čia tik vienas iš daugelio pliusų, kodėl šį žaidimą ne tik turiu savo kolekcijoje (tiesa, jau antrąjį komplektą, nes pirmas susidėvėjo), bet ir stengiamės padovanoti tiems, kas dar jo neturi 🙂 Nes UNO visada bus UNO dėl vienos priežasties… <..>

Taigi kokie tie PRIVALUMAI, jeigu jau trumpai? Pradedam:

1. Galimybę žaisti net iki 10 žmonių! Tiesa, esu bandęs ir su 12 ar 14, tai tik kortų kartais pritrūksta, bet jeigu niekas nesi”par”ina, tai viskas ok;

2. Galimybė žaisti pliaže besideginant, nes aš niekaip nesuprantu KODĖL REIKIA PLIAŽE GULĖTI VISĄ DIENĄ, kai ten nėra ką veikti!!! Dar galima žaisti ir sodyboje vakarop prie laužo (su sąlyga, kad virš galvos yra šviesos stulpas ir nėra uodų).

3. Maža pakuotė, patogaus dydžio kortos bet kokia rankai.

4. Paprastos taisyklės, kurias išmoksta net ir “prarastieji” žaidėjai (pvz.: tėvukai, senukai ir estukai).

5. Kabina… ne tas žodis, kaip kabina! Pabaigos čia gali nebūti valandų valandas, and I mean it – su užsidegusia kompanija šitas žaidimas neturi pabaigos never ever… ir UNO visada bus UNO dėl vienos priežasties.

Užteks. Nežinau dėl situacijos Lietuvos rinkoje, bet pasaulyje šis UNO nuo pat 1972 metų taip išsikerojo, kad jo versijų ir pritaikymų skirtingos platformoms yra turbūt daugiau nei bet kokio kito žaidimo (matau kaip į mane išsprogusiom akimis dabar žiūri Monopolis…). Savo “vardines” Uno kalades turi Barbė, Family Guy, Coca-Cola, Nascar, Pokemon ir t.t. Pati žaidimo mechanika yra tiesiog grynuolis – taisyklės itin paprastos, o gameplay’us nerealiai įdomus ir kabinantis. Taip, čia kortos – sėkmė žaidžia tikrai nemažai, tačiau net ir tai leidžia pasireikšti tam tikriems strateginiams gabumams (vieniems žaidėjams sekasi geriau nei kitiems ilgajam laikotarpy). UNO toks trokštamas, kad jį mielai savo žaidėjų bendruomenių pamaloninimui naudoja tiek Facebook’as, tiek konsolės ar kompiuterinių žaidimų leidėjai. Netgi visa begalė kortų žaidimų bando kopijuoti tą patį UNO formatą… tačiau UNO visada bus UNO dėl vienos priežasties. TAI KOKIA TA PRIEŽASTIS?! – tu norėtum manęs paklausti, ar ne? Ogi pats žodelis “uno”, kurį būtina ištarti kuomet žaidime tau rankoje lieka viena korta – jeigu to nepadarai (pamiršai, užsižioplinai ir pan), gauni papildomų baudos taškelių (pora kortų iš kaladės) ir sėdi toliau kaip pabučiuotas… “Uno!” – šūkauja banda svečių, kurie net netikėjo, kad galima smagiai praleisti laiką gimtadienio vakarėlyje ir blaiviame stovyje! Ir dar kuomet tave supa nepažįstami – UNOOO! – mane pertraukia iš kėdės pašokęs stalo kaimynas, kuriam kitas kaimynas jau paruošęs “+4_juodą”, kad šis apsiramintų ir galėtų toliau krimsnoti bankūcheną…

FINALIZUOJAME

*Žaidimo idėja: 8/10                                                                                                                                           *Taisyklių paprastumas: 9/10
*Taisyklių perpratimas: 10/10
*Žaidimo išvaizda: 4/10
*Žaidimo elementų kokybė: 4/10
*Žaidimo lauko ir taisyklių dizainas: 2/10
*Žaidėjų patirties įtaka: 8/10
*Azarto lygis: 9/10
*Pabodimo faktorius: 9/10
*Žaidimo kainos ir vertės santykis: 9/10
BENDRAS REZULTATAS: 72/100

Tai nėra toks “tipinis” stalo žaidimas, kurį žaistum per stalo žaidimų vakarėlį, tačiau UNO yra išgelbėjęs ne vieną situaciją, kuomet per daug žmonių vienoje vietoje neranda kalbos ir/arba neturi ką veikti… Tobulas daiktas “laiko užmušimui”!

P.S. Mėgstantiems keliauti po internetą, siūlau pasisvečiuoti pas UNO šeimininkus (nuo 1992 m.) Mattel kompaniją ČIA. Paprastas kaip kapeika taisykles galima perskaityti iki galo ČIA, tačiau mano patarimas būtų atsižvelgti į savo žaidėjus ir tau patinkančius dalykus, nes UNO taisyklių pakeitimų ir patobulinimų yra tiek daug, jog net nebežinai, kaip čia įdomiausia būtų sužaisti…

Tai tiek, aš laimėjau!