Sugrįžimas į vaikystę: CIRKAS

Kažkada kažkas kažkaip kažko paklausė, koks žaidimas buvo pirmas jo gyvenime… ir aš pats pagalvojau, kągi atsakyčiau, jeigu tas kažkas to būtent manęs paklaustų.

Buvau įsitikinęs, kad tokiu žaidimu bus Risk. Nes jį turbūt pradėjau žaisti jau strateguodamas. Pusbrolis gavo dovanų, tad mes su broliu ir juo trise žaisdavome net po kelias paras trunkančias partijas… Man buvo gal 14-ka?

Nors anksčiau, kokio 8tojo gimtadienio proga buvau gavęs dovanų iš krikšo tėvo rusišką monopolį (nukopintą nuo originalo, tačiau pastarojo dar kokius 7 metus Lietuva nematė nuo duotojo momento, tad buvau way_ahead_in_time). Tiesa, monopolį sužaidėme kelis kartus įdomiai su tėvais (primenu, kad man tebuvo apie 8-9 metai), o vėliau, kai jiems pabodo, neberadau kolektyvo rimtai žaidimo partijai. Jaunesnis brolis irgi turėjo įtakos tam, kad iš to monopolio po kurio laiko liko tik pinigai… Bet ir gerai, nes visas tas “šansų” korteles tekdavo skaityti rusų kalba. Už pastarosios mokėjimą turbūt esu dėkingas būtent šiam žaidimui ir, aišku, serialui “Ir turtuoliai verkia”. Nepamenu nei kas ten buvo, nei kaip, bet visi žiūrėjo jį. :))

Tiesa, su tais rusiško monopolio pinigais pasigaminau savo nuosavą monopolį. Ant didelių popieriaus lapų, suklijuotų juostelėmis lipniomis… Žaisdavome valandų valandas laiptinės aikštelėse tarp aukštų. Tuomet man buvo gal kokie 12 metų…

Bet o ką žaidžiau dar anksčiau? Bandžiau atsiminti, bet nepavyko… pakol akis neužkliuvo už vieno kolegos blogerio saituko ir jame pamačiau žaidimą, kurį žaidžiau turbūt dar iki mokyklos. Susipažinkite – CIRKAS. Puikiai pamenu, kaip žaisdavau su močiute, ir kaip erzindavo tas ožys, kur ant 107 laiptelio tave numesdavo beveik visiškai žemyn… :):)

O nuo kokių stalo žaidimų prasidėjo Tavo kelionė?

Galbūt pasufleruosi ir man daugiau vaikiškų prisiminimų?..