Home > !RECENZIJOS > Power Grid: Factory Manager // Recenzija Nr.10

Power Grid: Factory Manager // Recenzija Nr.10

Pavadinimas: Power Grid Factory Manager
Žaidėjų skaičius: 2-5
Žaidimo trukmė: nuo 60 min.
Žaidimo tipas: Economic
BGG reitingas: 181

Power Grid yra jau ilgą laiką BGG svetainės TOP5 -etuke tupintis žaidimas, tačiau, jeigu dar nepastebėjai, čia kalba eina ne apie jį, o apie tik jo vardo pramintais takais judantį siauresnės tematikos Factory Manager. Iš savo sėkmingai gyvuonačio pirmtako šis Factory Manager paveldėjo du dalykus: vardą (žinomas vardas Power Grid iš anksto suteikia kick-start jėgų) ir žaliaplaukį poną Friedemann Friese. Šis vokietukas kuria sau žaidimus ir su didžiausiu užsidegimu pasakoja, kaip juos reikia žaisti – kam teko bendrauti, tas žino, kad geriau jau neuždavinėti jam jokių klausimų, o atsakymus pačiam “susigoogle’inti” (bus greičiau)🙂 Kita vertus, reikia žemai nulenkti galvą už gerą krūvą puikių žaidimų, dėl kurių matyt jis ir pražAlo (pražilo į žalią spalvą). Taigi…

Klausimas paprastas: ką gausime į KTU inžinerijos fakultetą delegavę žaliagalvį fantazuotoją?

Ogi stipriai ekonominį žaidimą Factory Manager, kuris “Power Grid” savo pavadinime turi tik dėl to, kad jo mechanika panaši į “originalą”, tačiau tai nėra nei pratęsimas, nei papildymas. Tai visiškai atskiras žaidimas, kuris yra vos šiek tiek paprastesnis ir trumpesnis už jau minėtąjį Power Grid. Patiks vadybininkams ir ekonomistams. Ir ne tik. Galbūt…

Teko studijuoti/studentauti ekonominio profilio dalyką, tad su didžiuliu pasišiaušimu prisimenu makro/mikro/whatever-ekonomikos dalykus. Ir ypač tuos, kurie glaudžiai susiję su gamyba. Tačiau argi taip baisu bus, kuomet šitas baubas pavirs stalo žaidimu?

KAS IR KAIP? Kiekvienas žaidėjas stato savo gamyklą, kurioje telpa ribotas kortelių kiekis. Tos kortelės gali būti staklės, mašinos, robotai, stelažai ir pan – žodžiu, tai, kas reikalinga tavo gamyklai. Lentelės viršuje skaičiuojama kiek tavo visos turimos kortelės prigamina produkcijos ir kiek turi jų sandėlyje. Kairėje lentelės pusėje atsižymime, kiek tavo gamykla sunaudoja elektros – kuo daugiau sudėtingų įrengimų, tuo daugiau elektros sunaudoji. Logiška, net ir be KTU inžinerijos magistro laipsnio, ar ne? Toliau dar yra kelios spec. kortelės, kurios gali tarkim sumažinti elektros naudojimą (tarkim visame ceche įsukame energiją taupančias lemputes) arba pamaitinti daugiau darbininkų… nes be darbininkų, nebus, kas įjungs mašinas… nebent turi robotų, kurie vietoj darbininkų darbą atlieka… bet jie užtat elektrą naudoja… o darbininkai tik valgykloje pietauja ir elektros “nenaudoja”… <..> Kaip supranti, pasirinkimų tiek daug, kad visą žaidimą beveik nebesižvalgai į šonus, o skaičiuoji/planuoji/kontempliuoji savo gamyklos ateitį.

Ir čia tavęs laukia paslapčia atsliūkinęs šokiruojantis faktas iš taisyklių lapelio – žaidimas trunka vos 5 ratus! Tai kur čia spėsi įsijausti?!?!

FAST and curious. Žaliaplaukis Friese 5 ratų sistemą paruošė taip, kad reikalai pradėtų svilti jau nuo pat pradžių. Žaidime pastoviai yra įtampėlė ir perskaičiavimų ar abejojimų kvapelis – čia lietuviškas “9 kartus matuok, tada pasiklausk draugelio ir kirpk pagal draugelio pasakojimą” veikia su pridėtine chaosėlio ir panikos doze. Ir niekada nežinai teisingai padarei, ar ne – čia žaidimas, kurį su “užsidegimu” galima žaisti, kuomet prie stalo sėdi visi vienodai pažengę šio žaidimo žaidėjai. Nes naujokai grybauja – nu imk ir pastatyk dabar gamyklą, mielasai, be jokių žinių! Kortelės (mašinos/įrengimai/t.t.) skirtingos: visos jos duoda tai tą, tai aną, o tu pastoviai galvoji, ko tau čia labiau reikia. Prisigaminsi daugiau produkcijos, suvartosi daugiau elektros. Pataupysi “ant elektros”, tai žmones teks darbint, o tie, žinia, veltėdžiai dar ir algos prašo… Ai! Yra ir pinigai žaidime, kurie ir yra galutinis tikslas – kas po 5 ratų turi daugiau pinigų, tas ir laimi žaidimą! Ha-ha! Vat ir pagavau žaliaplaukio suklupimą – man tai vos nekainavo “skolos”, kuomet pirmuose kursuose universitete į klausimą “koks yra pagrindinis kompanijos/gamyklos tikslas?” atsakiau “kuo didesnis pelnas”. Ne, ne, ir dar kartą ne. Ne pinigai, o savininkų nuosavybė yra viskas! Tačiau čia apie investavimą ir vertės kūrimą matyt nebepakalbėsime, todėl tenka pripažinti – tikslas bus uždirbti daugiau pinigų.Tai reiškia, išleisti jų kuo mažiau mokant mokesčius už elektrą ar perkant hot-dogus darbuotojams, kurie už darbą čia “ima pietus”. O kam dabar lengva?

PLIUSAI? Čia yra grynai ekonominis žaidimas, todėl jis patiks visiems, kas mėgsta “realiukinį” pasaulį. Skaičiai, matematika, įžvalgos ir išskaičiavimai čia yra esminis raktas į sėkmę, todėl jeigu esi lapatai-lapatai arba flower-power, tuomet šitame žaidime… tu sukursi gražią gamyklą su laimingais darbuotojais, bet žaidimo tai jau tikrai nelaimėsi. Dar vienas įdomus dalykas yra tas, kad tu čia verdi pats savo sultyse ir nelabai kreipi dėmesį į tai, ką veikia kiti žaidėjai – tau svarbiau pastebėti savo trūkumus ir tobulintinas vietas. Kad žaidime galėtum dar ir efektyviai atlikti konkurentų gamyklų stebėjimą realiuoju laiku reikia sužaisti ne vieną partiją – nes po pirmų 5 partijų dar nesupranti, kas yra kas. Bent jau taip, kad garantuotai žinotum, jog ėjimas link gamybos spartinimo ves į pergalę… Kita vertus, čia veikia toks solitaire’inis principas, kuomet tiesiog lipdai savo paties kūrinį (tą gamyklą), tada žiūri, ką reikia tobulinti… tada ieškai tobulinimui elementų… juos radęs keiti senuosius… vėl tobulini… ir pastoviai gerini savo gamyklą, tačiau kaip jau minėjau, žaidimą sudaro vos 5 ratai, todėl tuos tobulinimus galėsi daryti vos 5 kartus. Kiek efektingi jie parodys po paskutiniojo rato tavo rankose gulintys pinigai. O jeigu jau po trijų ratų matai, kad ne ta koja pradėjai statyti gamyklą, tai bent jau žino, kad kentėti liko ne tiek jau ir daug. Be to, reikia tikrai pastebėti, kad žaidimas yra labai išgrynintas bei tvarkingas – jokių mechanikos klaidų ir jokių pasikartojančių žaidimo bug’ų.

MINUSAI? Žaidimas gana kompleksiškas, nes yra labai daug visokių sudedamųjų dalių ir elementų, todėl taisykles paaiškinti reikia… na mažų mažiausiai pusvalandžio. Ir čia tiktai kalbu apie jų išsiaiškinimą sau. Susirinkus žaidėjams, aiškinimas truks ilgiau, o ir bendras supratimas ateis tik po pirmos partijos, kurią visi vadins “jeigu būčiau žinojęs, tai…”. Dar čia yra daug skaičių, todėl susipykusiems su jais teks aklai didinti gėrybes ir mažinti blogybes🙂 Nes pinigai, kuriuos gauni, apskaičiuojami pagal įmantrią formulę ir kartais prireikia skaičiuotuvo. Be to, žaidime yra maža konkurencija tarp kitų varžovų: tiesiogiai paveikti kitų nelabai gali, todėl tas stebėjimas nebeturi prasmės. Tiesiog darai taip, kaip galvoji, kad gerai ir žiūri, ar po 5 ratų galvojai geriausiai… Ir galų gale, čia yra ekonomika ir gamyba, kuri praskiesta inžineriniai brėžiniais (suprask peišinukais), todėl žaidimas yra sausas – gėlyčių ir koalų arba nuotykių negyvenamoje saloje nereikėtų tikėtis.

IŠDŪRĖ, ANE? Taip, tikrai taip – tikėjausi Power Grid, o gavau Factory Manager… Abiejų žaidimų viršeliai yra labai panašūs, todėl žiūrėk neužlipk ant to grėblio, kuris buvo pakištas man – galvodamas statyti elektrines (žaidimas Power Grid) į rankas gavau raktus nuo gamyklos direktoriaus kabineto (Power Grid Factory Manager). Vat taip vat. Kita vertus, tai buvo puiki proga įsitikinti, kad išties esu labiau gėlininkas nei inžinierius. Labiau nuotykių ieškotojas negu pinigų siekiantis direktorius. Dar pasitikrinau skaičiavimo mintinai gabumus ir, kuomet suplanuotas šuolis į priekį kokybės ir kiekybės srityje pavykdavo, prisiminiau kaip smagu, kai darai-darai-darai-darai ir… PADARAI, kuomet visi kiti net nesupranta, kaip čia dabar taip nutiko. O su Factory Manager tai tikrai įmanoma. Ir tikrai žymiai įdomiau negu per tas paskaitas, ar praktiką kokiame nors baldų kombinate…

*Žaidimo idėja: 7/10
*Taisyklių paprastumas: 4/10
*Taisyklių perpratimas: 6/10
*Žaidimo išvaizda: 8/10
*Žaidimo elementų kokybė: 8/10
*Žaidimo lauko ir taisyklių dizainas: 8/10
*Žaidėjų patirties įtaka: 4/10
*Azarto lygis: 8/10
*Pabodimo faktorius: 7/10
*Žaidimo kainos ir vertės santykis: 7/10

BENDRAS REZULTATAS: 67/100

Tai žaidimas, kurį žaisti galėčiau ne su visais, tačiau jeigu jis būtų pasipainiojęs po ranka kuomet gyvenimas buvo bim-bam-studentaujam, tai beveik garantuoju, kad jo dėka keli “skolininkai” būtų pradėję vaikščioti į paskaitas ir susilaukę geresnių vertinimų po koliokviumų. Ah tie studijų laikai…

P.S. Taisyklės anglų kalba čia. Pradėk skaityt jau šiandien, nes prieš žaidžiant tai teks padaryt kelis kartus.

P.P.S. Šį žaidimą gavau iš draugo Šarūno (ačiū ir plojimai), o jis jį galėjo būti radęs pas D6, Rikį arba HobbyShop.

  1. No comments yet.
  1. 2015/07/17 at 18:13

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: